Pažintinio intelekto įvairovė

Vaiko intelektasŠiais laikais dažnas ikimokyklinio amžiaus vaikas lanko įvairiausius užsiėmimus. Užrašyti savo atžalą į kuo daugiau mokyklėlių, ieškant išskirtinių mažylio gabumų, tampa savotišku mados reikalu tėvams, nors specialistai nerekomenduoja užkrauti vaiko pernelyg dideliu informacijos kiekiu, ypač jei mažylis lanko darželį.

Vis dėlto, nusprendus ugdyti papildomai, ne vieniems tėvams kyla klausimas, kaip vaikui parinkti tinkamą užsiėmimą? Kokius gabumus lavinti? Kaip žinoti, kokias ikimokyklinuko savybes puoselėti, kad lengviau sektųsi mokykloje? Specialistai teigia, kad pirmiausia tėvai turėtų atsižvelgti į savo atžalos pažintinio intelekto tipą.

Kas yra pažintinis intelektas?

Lietuvos mokslininkų atlikti pirmaklasių tyrimai parodė, kad vaikų mokymosi sėkmė didele dalimi priklauso ne nuo to, kokius skaitymo ir skaičiavimo įgūdžius vaikai turi, ateidami į mokyklą, o nuo skirtingo gebėjimo mąstyti. Tėvai, norėdami padėti vaikui pasiruošti mokyklai, turėtų ugdyti jų pažintinius gebėjimus, mokyti suvokti daiktus, reiškinius ir jų savybes, pavyzdžiui, būsimas pirmokas turėtų gebėti nustatyti daiktų padėtį erdvėje kitų daiktų atžvilgiu, žinoti, ką reiškia sąvokos „toliau“, „arčiau“, „viduryje“, „apačioje“, „šone“ ir pan.

Psichologė Karolina Bajoriūnienė patvirtina, kad geriausias būdas padėti vaikui lavinti savo gabumus ir mokytis – nustatyti pažintinio intelekto tipą. Kas tai yra? „Kognityvinis arba pažintinis intelektas – tai žmogaus savęs ir aplinkos pažinimas. Ši sąvoka apima asmeninius gebėjimus mokytis, pažinti pasaulį, gauti ir perteikti informaciją“ – teigia psichologė.

Intelekto tipai. Kaip juos atpažinti?

Pažintinis intelektas nėra visą laiką toks pat. Su amžiumi jis gali kisti, todėl nuolat turi būti lavinamas. K. Bajoriūnienė pristato septynis pažintinio intelekto tipus.

1. Verbalinis intelektas.

Dominuojant šiam intelekto tipui, vaikui lengviausiai suprantama žodinė informacija. Šio tipo vaikas kalbą suvokia kaip priemonę informacijai perteikti ir gauti. Jis dažnai vadinamas „čiauškaliumi“. Aišku, nesant logopedinio sutrikimo, visi vaikai yra „čiauškaliai“, tačiau verbalinį intelektą turintis vaikas itin daug klausinėja, gerai supranta žodžių reikšmes, jo kalba yra turtinga ir sklandi. Verbalinio intelekto vaikui patinka skaityti ir rašyti.

Vystant tokį intelektą, reikėtų naudoti kuo daugiau žodžių žaidimų ar žaidžiant įtraukti kuo daugiau žodyną turtinančių pratimų, skatinti vaiką pasakoti įvairiausias istorijas, drąsiai reikšti savo nuomonę, diskutuoti, lavinti kalbą.

2. Muzikinis intelektas.

Tai gebėjimas jautriai reaguoti į garsus, išskirti vieno ar kito instrumento skambesį melodijoje, mėgautis improvizuojant ir žaidžiant su muzikos garsais. Muzikinį intelektą turintys vaikai yra jautrūs balso tonui, tembrui ir ritmui.

Vaikas, turintis verbalinį intelektą, supranta, jam pasakė, o muzikinį – kaip jam pasakė. Šio intelekto vaikui svarbi ne tik muzika. Jis taip pat jautriai reaguoja į balsą, grubesnę intonaciją ar triukšmą.

Vienas iš pagrindinių muzikinio intelekto požymių – vaiko mėgavimasis, žaidžiant su muzika. Tokį intelektą vystyti padeda veikla, kai muzika integruojama į kitas lavinimo sritis. Kūdikiai, turintys muzikinį intelektą, dainuojant ar niūniuojant greitai nurimsta. Muzika tokiems vaikams padeda atsipalaiduoti ir užsiimti kūrybine veikla.

3. Loginis intelektas.

Šį intelektą galima atpažinti, jei vaikui patinka loginiai žaidimai, matematinės užduotys, galvosūkiai. Tokiam vaikui patariama dėlioti mozaikas, lankyti šachmatų ar kitokius loginį mąstymą skatinančius užsiėmimus.

Loginį intelektą turintis vaikas labai mėgsta tikslumą, jam viskas turi būti „sustyguota“ ir aišku. Vaikas gali jaustis blogai, jei įvyksta nenumatytų dalykų, dėl kurių reikia greitai keisti planus. Lankant darželį ar ikimokyklinio ugdymo mokyklėles, tokiam vaikui būtina aiški dienotvarkė.

Loginis intelektas vystomas braižant, žaidžiant matematinius žaidimus, analizuojant priežastinius ryšius.

4. Erdvinis intelektas.

Tai gebėjimas gerai „manevruoti“ erdvėje, konstruoti, įsivaizduoti. Šio tipo vaikas ypač linkęs piešti, gali piešti net kalbėdamas, gerai lipdo, tapo – t. y. puikiai moka užpildyti erdvę. Tokiam vaikui būdingas mąstymas vaizdais, jis turi gerą vizualiąją atmintį, puikiai skiria spalvas.

Norint atpažinti erdvinį intelektą turintį vaiką, tereikia duoti jam žemėlapį. Jei mažylis gerai susiorientuoja – tai erdvinio intelekto bruožas. Paaugęs erdvinio intelekto vaikas gerai braižo, supranta erdvines schemas, diagramas. Ugdant šio tipo vaiką, patariama kurti simbolius, integruoti dailę į kitas disciplinas, žiūrėti filmus, skatinti spalvomis reikšti savo emocijas, pasaulio matymą ir pan.

5. Kinestezinis intelektas.

Šio tipo vaikas greitai išmoksta naują judesį, mėgsta liesti ir dažniausiai turi „auksines rankas“. Tai – tobulas kūno suvokimas ir valdymas. Tokiam vaikui patinka vaidinti, jis kur kas geriau įsimena ne ką matė ar girdėjo, o tą aplinką, kurioje dalyvavo. Dar būdamas visai mažas, kinestezinį intelektą turintis vaikas nori šokti, judėti, nes gerai jaučia erdvę ir joje esančius daiktus.

Ugdant tokį vaiką, patariama jį leisti į vaidybos užsiėmimus, rinktis judrius žaidimus, dažnai darant pertraukėles ir keičiant vietą. Kinestezinį intelektą turinčiam vaikui patinka spragsėti pirštais, ploti delnais, šokinėti, laipioti. Jam taip pat patinka konstruoti iš detalių.

6. Vidinis (asmeninis) intelektas.

Tai polinkis į savianalizę, individualizmą, gebėjimas ir noras save pažinti. Kartais tokį intelektą turintį vaiką galima palaikyti egoistu, nes jis susikoncentravęs į save, kalbėdamas dažnai vartoja žodelį „aš“. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į vaiko amžių. Jei mažyliui treji metukai, normalu, kad jis save sureikšmina. Tačiau tai neįrodo, kad jis – vidinio intelekto tipo. Vertėtų stebėti ir palyginti, kiek kartų per savaitę vaikas mėgsta, pavyzdžiui, šokti ir kiek jis kalba apie save.

Tėvai, pastebėję, kad namuose auga individualistas, itin daug besidomintis savimi, vertinantis save, jautriai reaguojantis į savo sėkmes ir nesėkmes, turėtų palikti tokiam vaikui erdvės jo pasauliui, skatinti mokytis savarankiškai, ateityje pasiūlyti rašyti dienoraštį. Tai padeda mažyliui geriau save pažinti ir suprasti.

7. Tarpasmeninis (socialinis) intelektas.

Tokio tipo vaikas labai socialus ir lengvai bendrauja bet kokioje aplinkoje. Jis lengvai užmezga kontaktą su bendraamžiais, gerai suvokia kitų vaikų interesus, ketinimus, dažnai tarpininkauja, domisi, analizuoja savo aplinką.

Tarpasmeninį intelektą turintį vaiką patariama leisti į darželį, nes jam ypač svarbi kolektyvinė veikla ir socialiniai santykiai. Tėvai padėtų ugdyti socialinius įgūdžius, sukurdami savo vaikui tokias situacijas, kuriose jis galėtų susipažinti su vis kita aplinka ir nepažįstamais žmonėmis.

Kokius vaiko gabumus ugdyti – tėvų pasirinkimas

Renkant papildomus užsiėmimus savo atžalai, tėvams pirmiausia svarbu pažinti savo vaiko intelektinį tipą. Jeigu tėvai nors valandą per dieną skirtų savo vaikui ir užsirašytų po sakinį, ką vaikas tą dieną veikė, jau po mėnesio būtų galima nustatyti, ar vaikas linkęs piešti, šokti, o gal – tiesiog bendrauti.

Beje, kiekvienas vaikas turi visus septynis pažintinius intelekto tipus. Tačiau dažniausiai dominuojantys būna du ar trys tipai. Atsižvelgdami į tai, tėvai gali rinktis – ar lavinti esamus gabumus, ar kompensuoti ir ugdyti „silpnesnes“ vaiko savybes.

Nepatartina pulti į kraštutinumus. Kartais tėvai, pastebėję tam tikrus vaiko gabumus, iš karto tikisi rezultatų. Pavyzdžiui, piešti linkusiam mažyliui „nulipdo“ dailininko ateitį ir kiekvieną dieną tikisi, kad jis nupieš ypatingą kūrinį. Aplinkinių spaudimas gali ne tik stabdyti, bet ir sukelti vaikui priešišką reakciją užsiimti mėgstama veikla.

Dar viena tėvų atsakomybė – suteikti vaikui tinkamas priemones ir sąlygas lavintis. Pastebėjus vaiko polinkius, specialistai pataria parūpinti savo vaikui žaislų, kurie skatintų mažylio gabumus, o ne tų, kurie, tėvų nuomone, yra gražūs.

Taigi, kokias mažylio savybes lavinti – tėvų pasirinkimas. Tačiau psichologė pataria būtinai įvertinti, ar vaikas nebus per daug apkrautas. „Siūlyčiau vaikui lankyti užsiėmimą, kuris jam malonus, kuriam jis gabus, ir pasirinkti dar vieną papildomą veiklą, kurioje jam sekasi sunkiau“, – rekomenduoja K. Bajoriūnienė.

Pasak psichologės, vaikas gimsta kaip baltas popieriaus lapas. Skiriasi tik lapų forma. Įgimti gabumai – tai tik maža dalelė, palyginus su tuo, kokius mažylio gabumus galima išugdyti.

Sonata Chranovskienė
Šaltinis: gyvenimo psichologijos žurnalas EGO
Sonata Chranovskienė /Pirmą kartą publikuota: ikimokyklinis.lt

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Facebook