Pilkos kasdienybės spalvos – dainos, šokiai ir romanai

Mama Aliona su sūneliuBūdama ketvirtą mėnesį nėščia Aliona su Dainiumi atšoko vestuves, o tą pačią vasarą abu linksminosi dar septyniuose pobūviuose. Gal todėl, sako ji, dabar jau ketverių Majus judrus, aktyvus ir mėgsta svečiuotis. Pirmasis nėštumas jokių problemų nekėlė apetitas buvo puikus, savijauta šauni ir nuotaika tokia pat. Jauna mama nestokoja optimizmo ir dabar, kai laukiasi antrojo sūnelio, nors šį kartą ne taip lengva nuolatos pykina, krenta svoris, dažnai verkia be jokios priežasties. Ko gero, geriausia pagalba sau surasti tai, kas nukreipia dėmesį nuo laikinų sunkumų. O verslo vadybos specialistei Alionai Devenčukovai mėgstamų užsiėmimų netrūksta, tai dainavimas, šokiai, gražūs rūbai ir istoriniai romanai.

Pirmoji didelė pramoga po gimdymo tikriausiai buvo dalyvavimas muzikiniame projekte „X Faktorius“, kai Majus tesulaukė vos penkių mėnesių?

Norėjau įveikti scenos baimę stebima daug žmonių ir padainuoti. Senokai nestovėjau priešais tokią auditoriją. „X – Faktorius“ man buvo svarbus žingsnis: įveikiau savo baimę, įrodžiau, kad galiu tai padaryti  ir ėmiau labiau pasitikėti savimi. Emocijos veržte veržėsi po tokio įvykio, dėl įtampos jaučiausi išsekusi, bet tas nuovargis labai malonus.  Po to taip ir apleidau šį užsiėmimą, bet turiu vilčių, kad vis tiek dar grįšiu dainuoti, nes to išties labai noriu. Tik iš pradžių reikia pradėti porą kartų per savaitę lankyti pamokas, lavinti balsą, nes pastaruoju metu dainuoju tik per vestuves arba karaokės vakarus.

Dainuoju nuo mažens. Mama pasakojo, jog atsisėsdavau mūsų sodyboje ant palangės ir traukdavau dainas. Dainavimo mokiausi Broniaus Jonušo muzikos mokykloje, taip pat pas Ona Valiukevičiūtę. Koncertuodavau su grupe po visą Lietuvą, o dabar liko tik svajonė vėl dainuoti.

Kitas smagus užsiėmimas – šokiai, gal dabar jau šokate visi trys?

Šokti specialiai nesimokiau tiesiog savaime jaučiu muzikos ritmą. Tiesa, buvo minimalios pamokos muzikos mokykloje, be abejo, reikėtų užsiimti daugiau – norėčiau mokytis pas profesionalius Lietuvos šokėjus arba „Todes“ studijoje.

Sūnus kol kas nelanko dainavimo arba šokių, muziką mėgsta ir klausa jo nebloga, bet neverčiu vaiko pildyti mano neišsipildžiusių svajonių.  Tegul pasirenka, kas jam patinka. Jeigu tai bus dainavimas arba šokiai, džiaugsiuosi, bet kol kas mokomės anglų kalbos ir sportuojam.

Kiek laiko sūnų auginote namuose? Ar neapniko depresija be dainų, šokų ir kitokių pramogų? Kaip gelbėjotės?

Sūnų auginau namuose trejus metus. Buvo visokių momentų – ir laimingų, ir nelabai. Būna, atsikeli ryte ir atrodo, o dieve, ir vėl ta pati košė, ta pati virtuvė, tos pačios sauskelnės ir mišiniai. Kad nenukankintų depresija, eidavom dažniau į lauką, užsirašėm į Jamahos muzikos mokyklą. Ten  galėjau pabendrauti su kitom mamytėm, auginančiom panašaus amžiaus mažylius. Mes gana aktyvūs, todėl stengiamės aplankyti visas vietas mūsų mieste – ir ne tik skirtas vaikams. Jeigu tik nesergam, einam ir į svečius ir pas mus ateina svečiai, turim daug pažįstamų, draugų, su kuriais laikas neprailgsta.

Būdami namie nusifilmavom laidoje „Mamyčių klubas“.  Tai buvo labai įdomi ir įsimintina patirtis mums abiems. Paaugus Majui, galėsiu jam parodyti gražias vaikystės akimirkas.

Kokios didžiausios problemos užgriuvo auginant sūnų ir kaip jas išsprendėt?

Pirmiausia susidūriau su žindymo sunkumais. Maitinau Majų iki 10 mėnesių. Iš pradžių, tik gimus mažyliui, buvo tikras vargas, labai skaudėjo, net iki kraujo nukramtydavo – jau norėjau pasiduoti ir pereiti prie mišinio, bet kažkokiu būdu susikaupiau ir pavyko. Iki 6 mėnesių vaikui užteko mano pieno, nors nutraukti pieno nesugebėdavau, bet tiek, kiek jam reikėjo, buvo.

O kad pieno būtų daugiau arba nedingtų, svarbiausia – nesinervinti.  Daug kas priklauso nuo tavo minčių.

Buvo problemų dėl pilvo diegliukų, kaip ir daugumai berniukų, bet susitvarkėm su gerųjų bakterijų ir kantrybės pagalba – ėjom masažuotis, darėm mankštas ir nė patys nepastebėjom, kaip greitai visi sunkumai liko praeityje.

 Gal domitės sveika mityba, kokius patiekalus gaminat šeimai? Ar saldumynų duodate vaikui?

Sveikai valgyti stengiamės. Nesam vegetarai ar veganai, neatsisakom mėsos, tik mažiau valgome kiaulienos, o daugiau daržovių, vaisių. Perkam ekologiškus kaimiškus kiaušinius, kaimišką vištieną.  Abu su vyru esam gurmanai – ir jūros gėrybių paskanaujam, ir sraigių, ir varlių kojų. Mėgstu suktis virtuvėje ir pagaminti kažką naujo, įdomaus, neragauto. Stengiuosi mažinti saldumynų kiekį, nes daugiau jų suvalgius Majų beria, o ir aš manau, kad vaikui cukraus per daug nereikia.

 Ar atsilaiko mažasis darželinukas prieš ligas? Kaip gelbėjatės nuo jų? Ką darote, kad nesirgtumėt?

Pirmieji darželio metai buvo kažkas baisaus. Nueidavom porą dienų, o sirgdavom visą mėnesį– ir tai tęsėsi ištisus metus. Prasidėjo problemos dėl nosytės. Išvešėjo adenoidai, todėl teko paauginti mažylį ir atlikti operaciją, po kurios, tfu tfu tfu, beveik nesergam. O mūsų gydymosi būdai, jeigu įmanoma, be antibiotikų, tai žolelių, aviečių arbatos ir homeopatiniai vaistai. Vasarą būnam daug gamtoje, lakstom basom kojom, maudomės upėje, stengiamės grūdintis.

Ar lengva susitarti su sūneliu netrukdo „ožiukai“? Gal turite kokių savų metodų, kaip nuraminti vaiką? Kaip auklėjat sūnų?

Auklėjam visų pirma save – juk vaikai mokosi iš mūsų! Todėl būtinai reikia pradėti nuo savęs.

Namuose ožiukai labiau trukdo nei svečiuose. Paimam už rankos mažylį ir einam kartu į tualetą nuleisti ožiukų, nejučia užsimiršta vaikas tuo momentu. Nukreipiam dėmesį į kažką kita, kad per stipriai neįsivažiuotų. Įvairiai būna…

Rugpjūčio pabaigoje jau būsite keturiese. Ko gero, mielus užsiėmimus teks atidėti dar tolimesnei ateičiai…

Užtat knygų neapleidau niekada – tik randu laiko, užsidarau vonioje, palikusi vaiką vyrui, ir skaitau. Tai yra mano atsipalaidavimo būdas. Sūnus iš tikrųjų labai norėjo sesės, bet susitaikė su situacija, kad turės broliuką ir žada, kad žaislais dalinsis. Tikiuosi – turėsiu pagalbininką, o ir Dainius prisideda visur ir visada palaiko mane.

Dainuoti nėra kaip, šokių kol kas nelankau, bet turiu viltį pradėti, gal ir vyrą prigriebčiau kartu, jeigu sutiktų…

Kalbėjosi Ieva Grabauskienė

 

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą


*

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

Facebook