Pirmasis mėsos patiekalas kūdikiui

Mėsa – pagrindinis baltymų ir daugelio kitų mažylio augimui būtinų medžiagų šaltinis. Tai nepakeičiamas maisto produktas kūdikiams ir vaikams. Kada gi mėsą galima įtraukti į kūdikio meniu ir nuo kokios rūšies pradėti?

Išskirtinis maisto produktas, suteikiantis geležies

Mėsoje esantys baltymai – ląstelių ir audinių statybinė medžiaga, jų reikia fermentų ir hormonų sintezei. Mėsos baltymuose yra beveik visos nepakeičiamosios amino rūgštys, kurios skatina medžiagų apykaitą, stimuliuoja imuninės sistemos darbą. Iš mėsos gauname B grupės vitaminų, ypatingai svarbus iš jų B12, reikalingas deguonį pernešantiems eritrocitams susidaryti, joje yra kraujui būtinos folio rūgšties. Šis maisto produktas turi daug geležies, kuri kur kas geriau pasisavinama negu iš daržovių ir vaisių. Mėsa yra svarbiausias maisto produktas, padedantis išvengti geležies stokos anemijos. Todėl jos būtina vaikui pradėti duoti laiku. Šis maisto produktas turi kalio, fosforo, vario, magnio, cinko.

Be pagrindinių maisto medžiagų, mėsoje yra ekstrakcinių medžiagų (kreatino, karnozino ir kt.). Verdant šios medžiagos pereina į sultinį ir suteikia jam specifinį skonį. Ekstrakcinės medžiagos gerina virškinimą, skatindamos skrandžio sulčių išsiskyrimą.

Tiesa, mėsoje daugiausia sočiųjų riebalų, kuriuos turėtume riboti. Iš visų gyvulinių riebalų vertingiausi yra kiaulienos riebalai, nes šios rūšies mėsa turi daugiau polinesočiųjų riebalų rūgščių.

Kokia mėsa kūdikiui geriausia?

Kiaulienoje gausu riebaluose tirpių vitaminų A, E, D, joje yra daugiausia geležies. Ši mėsa turi mažiau jungiamojo audinio, todėl yra minkštesnė. Be to, ji mažiau alergizuoja už jautieną. Deja, kiaulienos riebalus organizmas gerai pasisavina, todėl rinktis derėtų liesesnę mėsą ir nevalgyti jos kasdien.

Jautiena yra liesesnė, bet kietesnė. Ši mėsa vertinama dėl mineralinių medžiagų – tokių kaip cinkas ir geležis. Joje užtenka B grupės vitaminų, akims reikalingo A, taip pat – PP ir kt. Jautiena yra vienas geriausių kraujodarai būtinų medžiagų – vitamino B12 ir geležies šaltinių. Šie mikroelementai svarbūs raudonųjų kraujo kūnelių gamybai.

Veršiena minkšta, neriebi ir lengvai virškinama. Joje yra daug baltymų, vitaminų bei mineralinių medžiagų, ši mėsa yra geras geležies šaltinis. Aviena priklauso retai alergijas sukeliantiems produktams, turi daug fluoro, apsaugančio dantis nuo ėduonies. Bet vaikams avienos pradedama duoti vėliau, nes ji gana sunkiai virškinama.

Ypač naudinga sveikatai mėsa laikoma triušiena, ji išsiskiria dideliu kiekiu baltymų, geležies, B grupės vitaminų, kalio, fosforo, magnio ir kitų mineralinių medžiagų. Cholesterolio joje mažiau net negu vištienoje.  Ši mėsa lengvai virškinama, švelnaus skonio ir puikiai tinka alergiškiems vaikams.

Vertingas dietinis maisto produktas – nutrijų mėsa, joje yra nemažai visaverčių baltymų, nedaug riebalų, palankus riebalų rūgščių santykis.

Vištiena ir kalakutiena turi gerai pasisavinamų baltymų, kuriuose yra optimalus amino rūgščių kiekis bei būtinų mineralinių medžiagų ir vitaminų. Šioje mėsoje yra mažiau jungiamojo audinio, palyginti su gyvulių mėsa, todėl ji yra minkštesnė, joje daug ekstrakcinių medžiagų, suteikiančių malonų skonį ir kvapą. Kalakutiena laikoma viena vertingiausių paukštienos rūšių, joje daug baltymų ir ji mažiausiai alergizuoja. Netinka kūdikiams riebi ančių ir žąsų mėsa.

Kiek mėsos ir kada duoti?

Pratinti kūdikį prie mėsos pradedama nuo 6–7 mėnesių. Pirmiesiems mėsos patiekalams tinka triušiena, veršiena, neriebi kiauliena. Geriausia, kad vaikas gautų pakaitomis ir gyvulių mėsos, ir paukštienos. Kalakutieną, triušieną, nutrijieną gali valgyti alergiški karvės pienui mažyliai. Iš subproduktų kūdikiams nuo 7 mėnesių retsykiais galima duoti sutrintų virtų kepenų.

Iš pradžių pasiūlykite mažyliui vieną arbatinį šaukštelį skystos mėsos tyrės, kurios įmaišykite į įprastinį vaiko patiekalą – daržovių arba kruopų košę. Kas kelias dienas šį kiekį didinkite iki 30– 40 gramų mėsos, vyresni vaikai gali suvalgyti iki 100 g. Įpratusiam prie vienos rūšies mėsos kūdikiui po savaitės galima pasiūlyti kitokios.

Mėsa duodama per pietus, kūdikiui jos užtenka vieną kartą per dieną, geriausia šio produkto mažyliui siūlyti su daržovėmis. Tokio derinio maistinė vertė didesnė, nes maisto produktai vienas kitą papildo.

Augant mažyliui mėsos tyrė gaminama tirštesnė. Nuo 8 mėnesių galima ruošti stambiau sutrintą mėsą, maždaug 10–11 mėn. ją galima keisti į mėsos kukulius, vėliau – į garinius kotletus. Kūdikiui ir mažam vaikui mėsa verdama ant silpnos ugnies, derėtų gaminti šviežią mėsą ir tiek, kiek jos reikia vienam valgymui.

Pramoniniai vaikiški patiekalai su mėsa gaminami kūdikio amžių atitinkančios energetinės vertės. Patiems mažiausiems skirtas maistelis yra homogenizuotas, t.y. vientisos, skystos konsistencijos, paūgėjusiems – su smulkiais gabalėliais. Kai kurie patiekalai turi papildomų ingredientų: sviesto, augalinio aliejaus. Gaminami kelių sudėtinių produktų valgiai: mėsos, daržovių ir kruopų.

Parengė Undinė Gilė

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Facebook