Prof. R. Kėvalo dovana dukrai – skiepas nuo meningokoko B

„Dukrą nuo meningokokinės B tipo infekcijos paskiepijome prieš 3-ejų metų gimtadienį. Pasakiau žmonai, kad tai – mano dovana dukrai. Aš taip įvertinau skiepą nuo meningokokinės infekcijos“, – sako prof. Rimantas Kėvalas, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas.

Profesoriaus dukra gimė 2012 m. Vakcina nuo meningokoko B Europoje buvo registruota 2013 m., o Lietuvoje tik 2015 m., tad ją buvo gana sudėtinga gauti.

Pasak prof. R. Kėvalo, tuo metu Lietuvoje buvo registruojama itin daug susirgimų, todėl buvo labai svarbu paskiepyti savo vaiką. Nors susirgimų dabar fiksuojama ir mažiau nei prieš penkerius metus – pernai buvo užregistruoti 37 susirgimai, – tačiau liga niekur nedingusi ir ja gali susirgti tiek kūdikiai ar vaikai iki 5 m. amžiaus, tiek jaunimas ar vyresni žmonės.

2018 m. Eu­ropos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Lietuva kartu su Airija, Jungtine Karalyste ir Nyderlandais registruoja daugiausiai susirgimų 100 tūkst. gyventojų. „Prieš mirtiną priešą – meningokoką B – mes turime patikimą prevencinį ginklą – skiepus. Deja, ne visi juo pasinaudoja“, – sako prof. R. Kėvalas.

Visą rugpjūčio mėnesį Lietuvoje vyksta šviečiamoji iniciatyva „Mėnuo be B“. Gydytojai vizitų metu primena tėvams, kad jie gali drąsiai klausti apie meningokoką B, jo pasekmes ir veiksmingas prevencijos priemones, kad būtų išsklaidytos visos abejonės dėl skiepų ir tinkamai pasirūpinta vaikų sveikata. Šviečiamosios iniciatyvos metu prof. R. Kėvalas papasakojo apie meningokokinės infekcijos pavojus ir kaip būtų galima ją suvaldyti.

Kodėl svarbu vaikus skiepyti nuo pirmųjų gyvenimo dienų?

Skiepijimo esmė, kad kūdikis nemirtų nuo tų ligų, kurias pasaulis valdo vakcinomis. Svarbiausia sužadinti kūdikio imunines sistemas, kad susiformuotų natūrali apsauga ir imunitetas. Iki 1 m. vaikas paskiepijamas nuo visų svarbiausių ligų.

Kodėl tėvams svarbu vadovautis skiepų kalendoriumi?

Kiekviena šalis yra parengusi nacionalinę imunoprofilaktikos programą ir skiepų kalendorių, kuriuo reikia vadovautis. Skelbiama, kad per karantiną profilaktinių skiepijimų aprėptys sumažėjo ne tik Lietuvoje, bet ir 68 pasaulio šalyse. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad profilaktiniai skiepijimai sutriko 80 mln. iki vienerių metų amžiaus vaikų. Dabar baiminamasi užkrečiamųjų ligų, kurios buvo valdomos vakcinomis, protrūkių. Bet tikiuosi, kad Lietuvoje per keletą mėnesių pasieksime buvusį vakcinacijos lygį. Siūlau neatidėlioti vizito pas gydytoją ir visus rekomenduojamus skiepus atlikti dar iki mokslo metų pradžios.

Vienas iš skiepų, įtrauktų į Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, nuo meningokokinės B tipo infekcijos? Kodėl ji tokia pavojinga Lietuvoje?

Į šį klausimą net mokslininkai neturi atsakymo. Teko skaityti 1935 m. straipsnį apie meningokokinės B tipo infekcijos protrūkį Jį skaičiau lyg šių laikų naujienų portalą ar dienraštį. Visiškai sveiki vaikai netikėtai peršala, juos išberia ir, deja, per trumpiau nei parą miršta. Tuo metu apie 80–90 proc. susirgimų baigdavosi mirtimi. Dabar mirčių skaičius sudaro iki 9–16 proc. visų susirgimų meningokoku, bet tai vis tiek didžiulis procentas. Mokslininkai įtaria, kad didesnį sergamumą mūsų šalyje gali lemti Lietuvoje cirkuliuojančio meningokoko ypatumai arba lietuvių genetinis imlumas meningokokinei B tipo infekcijai.

Kaip būtų galima suvaldyti meningokokinę infekciją?

Nors susirgimų šiek tiek sumažėjo, tačiau nesiečiau to su didėjančiomis skiepijimo aprėptimis. Tai natūralus meningokokinės B tipo infekcijos evoliucinis procesas. Kol kas vakcinacijos apimtys nepakankamos, kad galėtume suvaldyti šią infekciją.

Turime pasiekti bent 90 proc. skiepijimo aprėpčių. Pas mus pirmąja vakcinos doze paskiepijama apie 74 proc. vaikų. Mums pavyzdys galėtų būti Jungtinė Karalystė, kur 2015 m. skiepai nuo meningokokinės infekcijos įtraukti į nacionalinę imunoprofilaktikos programą. Tuomet Jungtinėje Karalystėje buvo didžiulis sergamumas ir mirštamumas nuo meningokokinės infekcijos, šiuo metu ten susirgimų registruojama kur kas mažiau. 

Kodėl tėvai abejoja dėl skiepų veiksmingumo?

Tėvai mano, kad jų vaikas nesusirgs. Bet meningokokas turi bjaurią savybę, kad jis pavojingiausias kūdikiams ir vaikams iki 5 metų amžiaus. Tačiau serga bet kurio amžiaus žmonės, ypač jaunimas, kuris pradeda studijuoti, patenka į kolektyvus, pavyzdžiui, kariuomenę, kur yra buvę šios meningokokinės infekcijos protrūkių. Daugelyje užsienio universitetų skiepai nuo meningokoko B yra būtini, nes yra buvę protrūkių tiek JAV, tiek Jungtinės Karalystės universitetuose.

Reikia atkreipti dėmesį, kad jeigu bus paskiepyta rizikingiausia grupė – vaikai iki 5 m. amžiaus, dar nereiškia, kad liga neužklups ir vėliau. Šiemet, karantino metu, į Kauno klinikas iš skirtingų Lietuvos vietų buvo atvežti du paaugliai su daugybiniu organų nepakankamumu. Tik per plauką jiems pavyko išgyventi.

Kodėl tėvams sunku patikėti, kad vaikai gali susirgti?

Paskutinės tėvų apklausos rodo, kad maždaug du trečdaliai tėvų žino apie meningokoką B. Tačiau tėvai nesuvokia, kokia tai infekcija. Tėvai negali patikėti, kad per 24 valandas sveikas vaikas gali mirti. Jiems tai būna šokas. Neretai šia liga suserga sveiki vaikai, iki tol neturėję jokių sveikatos problemų.

Kokie mitai sklando apie meningokoką B? Pavyzdžiui, kad sudėtinga vaikui užsikrėsti, jeigu sukurta saugi aplinka. Ar tai tiesa?

 Kas yra saugi aplinka? Vaikas eis į darželį, susitiks su bendraamžiais, eis į mokyklą. Skaičiuojama, kad meningokoko B nešiotojų visuomenėje yra apie 10–20 proc. Infekcija plinta oro lašeliniu būdu. Teigti, kad vaikas visą laiką bus saugioje aplinkoje ir nesusidurs su meningokoku B, yra neatsakinga.

 Kodėl kartais tėvai atsitiktines vaikų ligas susieja su skiepais?

 Tai, kas vaikui įvyksta pirmaisiais gyvenimo metais, tėvai yra linkę susieti su skiepais. O tai klaidingas požiūris. Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikiai suserga daugybe ligų, tai natūralus procesas. Kai nerandi konkrečios ligos priežasties, labai lengva ranka susieji su skiepais. O iš tiesų tai jokio motyvo neturintis priežastinis ryšys.

Vakcina nuo meningokokinės B tipo infekcijos kurta daugiau nei 30 metų, atliktos visos saugumo ir veiksmingumo klinikinės studijos. Nuo 2013 m. pagaminta ir į įvairias šalis pristatyta daugiau nei 50 mln. vakcinos dozių, ji įregistruota 42 pasaulio valstybėse.

 Ar kelios vakcinos vienu metu neapkrauna imuninės sistemos?

 Tai vienas iš senų mitų. Kai naujagimis ateina į pasaulį, jis būna sterilus, prie jo pradeda kibti įvairios bakterijos, mikroorganizmai ir prasideda pasyvios imunizacijos procesas. JAV imunologai teigia, kad jeigu vaikas paskiepijamas 11 vakcinų iš karto, jo imuninė sistema apkraunama tik 0,1 proc.

 Karščiavimas – normali organizmo reakcija į skiepą?

 38–38,5 C temperatūra laikoma lengvu karščiavimu.  Tai pasitaiko vienam iš 10 paskiepytų vaikų, tai dažna nepageidaujama reakcija. Moksliškai įrodyta, kad viena paracetamolio dozė prieš vakciną ir 1–2 šio vaisto dozės po vakcinacijos karščiavimą sumažina, pagerina vaiko būklę. Tai profilaktinė priemonė.

 Gydytojai turi informuoti tėvus, kad lengvas karščiavimas – normali organizmo reakcija į vakciną. Dėl lengvo karščiavimo tėvams neverta baimintis. Kartais vaikams gali pakilti temperatūra net ir po to, kai jiems įkanda daug uodų. Turbūt neverta diskutuoti, ko labiau reikia bijoti – ar mirtinos ligos, ar nepageidaujamos skiepų reakcijos.

Kaip dažnai leidžiate laiką su dukra ir apie ką dažniausiai kalbate?

 Mes stengiamės leisti laiką judėdami. Pasivažinėjimai dviračiu, badmintonas, baseinas, pasivaikščiojimas po parkus. Judėjimas – varomoji jėga. Žiemos vakarais mėgstame stalo žaidimus.

 Kaip dažnai su savo dukra kalbate apie sveikatą?

 Jeigu vaikas į pasaulį ateina sveikas, be įgimtų ligų ir jeigu yra paskiepytas nuo visų ligų, tuomet mes, kaip tėvai, neturėtume jaudintis. Elementarios peršalimo ligos nėra pavojingos. Keturi, penki ar šeši susirgimai per metus peršalimo ligomis yra normalu. Taip grūdinama imuninė sistema. Kai vaikas suserga, jam papasakoji, kad reikia išgerti vaistų nuo temperatūros, gerti daugiau skysčių, arbatos.

Kaip ir visiems vaikams, viską reikia paaiškinti pagal jo suvokimo lygį. Geriau, kai vaikas žino, kas vyks, kad skaudės, kad bus nuskausminamieji. Kitu atveju nieko nežinančiam vaikui gali būti papildomas stresas.

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Facebook