Psichologė apie meno terapiją ir spalvas

Spalvos psichologijojePsichologai ir vaikams, ir suaugusiesiems vis dažniau taiko dailės terapiją. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sveikatos psichologijos magistrantūros studijų absolventės Agnės Tarbejevaitės teigimu, piešimu padedama  suvokti bei išreikšti savo emocijas, paskatinama kalbėti apie skaudžias gyvenimo patirtis, gilintis į save bei kitus. Negalią turintiems vaikams piešimas skatina saviraišką ir bendravimą, lavina smulkiąją motoriką. Svarbiausias meno terapijos įrankis – spalvos. Psichologė pasakoja, kokią įtaką jos turi savijautai.

Spalvas suvokiame subjektyviai

Spalva  tai yra pojūtis, kurį formuoja rega, tai vaizdinio jutimo bei suvokimo dalis. Žodyne spalva apibūdinama kaip objektų ar šviesos šaltinių savybė. Taip pat šiuo terminu nusakoma ir atspalvio vieta spektre. Taigi spalva yra ir pojūtis, kuriuo žmogus gauna informaciją apie aplinką per regėjimą, ir daiktų savybė, suvokiama kaip regėjimo pojūtis.

Ar spalvas visi suvokia vienodai? 

Spalva yra pojūtis, taigi, kaip ir kiti pojūčiai, suvokiama nevienodai. Tai priklauso nuo akių jautrumo, suvokimo, amžius (pvz. senstant mažėja akies jautrumas trumpabangėms spalvoms, todėl jos matomos ne taip ryškiai, naujagimiai skiria tik baltą ir juodą spalvas), gyvenimo patirtis, mąstymas. Tyrimai rodo, kad maži vaikai mėgsta ryškesnes spalvas, vėliau pradeda suvokti ir kitas. Berniukai ir mergaitės mėgsta skirtingas spalvas, tik dar nėra aišku, ar tai įgimta, ar įgyta. Manoma, kad spalvų pasirinkimas yra įgimtas.

Kokia įtaką spalvos  daro nuotaikai?

Neabejojama, kad spalvos daro įtaką psichologinei būsenai, nuotaikai. Pagal tai, kokias spalvas žmogus renkasi, galima nusakyti charakterį, psichologinę būseną. Tam yra psichologiniai testai (populiariausias – Liušerio spalvų testas). Spalvos interjere gali mus raminti, nuteikti darbui, slopinti, erzinti, slėgti ar net veikti mūsų apetitą. Apie spalvų poveikį žmogui yra ne viena teorija. Egzistuoja gydymas spalvomis (kitaip – chromoterapija), teorija apie spalvų reikšmes mandalose ir pan.

Aš, kaip psichologė, neapsiriboju piešinių vertinimu vien pagal spalvas. Meno terapija nėra diagnostika ir be paties žmogaus vertinti jo piešinius nėra prasmės. Piešimo būdas, objektai piešiniuose, spalvos gali atskleisti kai kuriuos asmenybės dalykus, nuotaiką, emocinę būseną kūrimo metu. Tačiau vienareikšmiškai daryti išvadas vien iš piešinio, kai negalime aptarti kūrinio, paklausti, ką reiškia tam tikra spalva, kokias emocijas sukelia, nėra prasmės.

Ta pati spalva vienam žmogui gali sukelti teigiamas emocijas, o kitam galbūt neigiamas, nemalonius prisiminimus. Juoda piešiniuose dažniausiai interpretuojama neigiamai. Šia spalva suaugusieji dažnai išreiškia pyktį, baimę, agresiją, galbūt dėl to ją pamatę vaikų piešiniuose išsigąstame. Daugelis mažų vaikų mėgsta piešti ryškiomis spalvomis, bet tam tikrame amžiaus tarpsnyje dažnai piešiniuose naudoja juodą. Todėl suaugusiesiems gali pasirodyti, kad kažkas negerai. Bet tam tikro amžiaus vaikams spalvos piešiniuose didelės reikšmės neturi ir net gali neatitikti realybės (pvz. mėlyna žolė). Neadekvačiai panaudojamos ar niūrios spalvos suaugusiųjų piešiniuose gali rodyti emocines problemas, prislėgtą nuotaiką ar pan. Tačiau visada pirmiausia reikia išgirsti paties žmogaus interpretaciją.

 Piešti naudinga kiekvienam

Daugelis mano, kad piešti mėgsta tik vaikai. Maži vaikai piešdami atsipalaiduoja, nebijo, kad jų piešiniai bus vertinami, jiems tiesiog gera kurti. Bet jei mokykloje per dailės pamokas vaiko piešinys vertinamas nekaip, jis gali visam laikui atsisakyti piešti.

Dažnas suaugusysis ar paauglys sako, kad jis nemoka piešti, o iš tikrųjų bijo įvertinimo. Todėl neatsipalaiduoja, perdėtai stengiasi nupiešti gražiai, naudoja vos kelias spalvas, piešia tik viena priemone, atvaizduoja konkrečius objektus, nes kontroliuoja piešimą. Gerų rezultatų galima pasiekti sudarius atitinkamą kūrybos atmosferą, nevertinant kūrinio ir skatinant visiškai atsipalaiduoti.

Dar neteko sutikti žmogaus, kuris atsipalaidavęs kūrybos procese po to pasakytų, kad piešimas jam nepatiko arba sukėlė neigiamų emocijų. Laisvai piešiant, išreiškiant emocijas, kyla noras panaudoti įvairias spalvas, netgi išgauti naujas, jas maišant. Piešimas ramina, tuo metu galima išreikšti save taip, kaip neįmanoma padaryti žodžiais. Saviraiška piešiant naudinga kiekvienam – ir mažam vaikui, ir pagyvenusiam žmogui. Piešiant tam tikromis temomis ir aptariant kūrinius, padedama kiekvienam geriau pažinti save, savo elgesį, suvokti jausmus, geriau suprasti kitus žmones.

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

*

Facebook