Rachitas – pavojus nuo pirmųjų mėnesių

Rachitas – pavojinga liga, atsirandanti dėl vitamino D stokos, kuri sutrikdo ir fosforo, ir kalcio apykaitą, todėl nukenčia daugelis organizmo sistemų. Dažniausiai rachitas atsiranda 2 mėnesių – 2 metų amžiaus vaikams, nes tuo metu jie greitai auga. Nuo šios ligos neapsaugoti ir žindomi kūdikiai – motinos pienas turi nedaug vitamino D. Taigi profilaktines jo dozes gydytojai skiria jau nuo pirmųjų savaičių.

Kalčiausia dėl vitamino D trūkumo – saulės stoka

Vitamino D trūkumą gali sukelti įvairios priežastys, o viena pagrindinių – saulės stoka. Su maistu gauname tik 10–15 proc. šio vitamino, likusią dalį organizmas turi pagaminti iš odoje esančio cholesterolio veikiant saulės spinduliams.

Vitaminas D yra dviejų formų: D3 ir D2. Veikiant saulės spinduliams gaminasi vitaminas D3, o su maistu gauname vitaminą D2. Geriau organizme įsisavinamas ir veiksmingesnis yra vitaminas D3.

Dėl vitamino D trūkumo sergančių rachitu vaikų daugėja visame pasaulyje, net ir saulėtuose kraštuose. Taip yra todėl, kad daug laiko praleidžiama patalpose, ypač – dieną, o lauke naudojamos apsaugos nuo saulės priemonės, be to, šio vitamino gamybą odoje slopina ir oro užterštumas. Lietuvoje saulės mažoka, taigi galimybės pasinaudoti jos spinduliais vitamino D gamybai ribotos, o ir būti atviroje saulėje kūdikiams nerekomenduojama.

Net ir vasarą vaikas negaus užtektinai šio vitamino, jeigu nebus tiesioginėje saulėje be apsauginių kremų. Be to, kad saulėje gamintųsi vitaminas D, reikia tam tikrų sąlygų, pavyzdžiui, vidurdienio saulės, ir ji turi būti gana aukštai. Saulės padėtį galima nustatyti pagal šešėlį: tinkamas metas, kai jis trumpesnis už žmogų. Tokioje saulėje nuo 11 iki 16 valandos, atidengus bent pusę kūno, reikėtų pabūti po 15 minučių keletą kartų per savaitę. Vitamino D atsargas organizme turime nuolat papildyti – Ilgam prisikaupti negalime.

Su maistu, papildais ar pagamintas veikiant saulei vitaminas D patenka į organizmą neaktyvios formos, o kepenyse ir inkstuose vykstančių procesų metu susidaro aktyvi forma – kalcitriolis. Sergantiesiems žarnyno ligomis šio vitamino trūkumas gali atsirasti ne tik todėl, kad per mažai jo pateko į organizmą, bet ir dėl netinkamos absorbcijos virškinimo trakte. Vitamino D trūkumas gali būti susijęs su fermentų, dalyvaujančių jį įsisavinant, aktyvumo sutrikimais.

Kokie vaikai linkę sirgti rachitu?

Rachitu dažniau serga neišnešioti kūdikiai arba atvirkščiai – gimę didelio svorio bei daug priaugę per pirmuosius mėnesius. Dažnesnis rachitas dvyniams, taip pat vaikams, anksti pradėtiems maitinti nevisaverčiais dirbtiniais mišiniais ar karvės pienu be pridėtinio vitamino D.

Ligai atsirasti turi įtakos mamos mityba ir gyvenimo būdas nėštumo metu. Rachitas dažniau užklumpa retai būnančius gryname ore ir saulėje, nemankštinamus vaikus. Rizikos grupėje yra vaikai, sergantys uždegiminėmis žarnyno ligomis, kepenų ir inkstų ligomis.

Gauti vitamino D prastesnės sąlygos kūdikiams, gimusiems rudens ir žiemos periodu, negu pavasario ir vasaros kūdikiams. Vasarą, kai gausu saulės spindulių ir vaikas ilgai būna lauke, odoje sintezuojama daugiau vitamino D.

Kada tėvams derėtų sunerimti dėl rachito?

Įtarti rachitą tėveliai galėtų iš kai kurių požymių, o pastebėjus bent vieną iš jų, reikia skubėti pas gydytoją.

• Vaikas tampa neramus, vangus, irzlus, dirglus, blogiau miega, krūpčioja nuo garso ar šviesos.
• Vienas iš pirmųjų prasidedančio rachito simptomų yra padidėjęs prakaitavimas ir pakaušio praplikimas. Atkreipkite dėmesį, jeigu ne tik aktyviai judant, verkiant ar valgant, bet ir normaliai aprengtam ką tik nubudusiam vaikui greitai sudrėksta veidukas ar pakaušis. Dėl jaučiamo diskomforto kūdikis pradeda trinti galvą į pagalvę, o dėl to nuplinka pakaušis.
• Vitamino D stoka paveikia raumenis: jie susilpnėja ir vėluoja motorinė kūdikio raida. Sumažėjus raumenų tonusui, paguldytam ant pilvuko mažyliui sunku pakelti ir išlaikyti galvą.
• Jei laiku nenustatoma diagnozė, suminkštėja kaulai, todėl suplokštėja pakaušis. Vaikas vėliau pradeda sėdėti, stovėti ir vaikščioti.

Vitaminas D svarbus imunitetui, todėl jis susilpnėja šio vitamino negaunantiems užtektinai vaikams ir jie dažniau serga infekcinėmis ligomis.

Toliau ligai progresuojant, specifiniai rachito požymiai – kaulų audinio tankio pažeidimai – matomi rentgenogramose. Vitaminas D aktyviai dalyvauja kalcio ir fosforo apykaitoje, pagerina kaulams svarbaus kalcio pasisavinimą, o jo trūkstant sumažėja ir kalcio. Tuomet sutrinka kaulų mineralizacijos procesai, suminkštėja kaulai, deformuojasi skeletas, sulėtėja dantų augimas.

Mažiems vaikams būdinga kojų deformacija (o formos kojos). Suminkštėja kaukolės kaulai, esantys pakaušio srityje, ar didžiojo momenėlio ir kaukolės siūlių kraštai, pasikeičia krūtinės forma.
Šonkaulių ir krūtinkaulio jungties vietose atsiranda sustorėjimai – vadinamieji rachitiniai karoliai,
deformuojasi stuburas.

Kaip gydomas rachitas?

Vitamino D kiekis nustatomas pagal kraujo tyrimą. Paprastai ir greitai tokį tyrimą galima atlikti, pavyzdžiui, vitaminų namuose GERVITUM. Tereikia kelių lašų kraujo iš piršto ir rezultatai gaunami per 15 min. Tai ypač patogu bijantiems dūrio į veną vaikams, taip pat – ir mamoms.

Rachitas gydomas kompleksiškai: vitamino D, esančio vaistuose ir maisto papilduose, gydytojo nurodytomis dozėmis, kurios priklauso nuo ligos sunkumo, vaiko amžiaus ir svorio, rizikos veiksnių, laboratorinių tyrimų. Taip pat vaikas turi kasdien kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, saulėtą vasaros dieną bent keliolika minučių pabūti lauke išrengtas. Gydymas trunka 1–3 mėnesius.

Rachitu sergantį kūdikį reikia dažniau vartyti, kad nesideformuotų kaulai, neskubėti sodinti, gydytojas gali skirti masažą ir mankštą.

Rachito prevencija

Rachito prevencija turėtų prasidėti dar nėštumo metu, nes vitamino D kiekis po gimimo priklauso nuo to, kiek jo buvo mamos organizme. Moteriai rekomenduojama vartoti vitaminą D planuojant nėštumą ir nėštumo metu, stebėti jo kiekį kraujo serume ir laikytis dozės, kurią paskyrė gydytojas. Būsimai mamai reikia subalansuotai maitintis, ji turėtų užtektinai laiko praleisti saulėje.

Visiems kūdikiams: ir žindomiems motinos pienu, ir maitinamiems adaptuotu mišiniu, vitaminą D būtina vartoti jo trūkumo prevencijai. Profilaktinę vitamino D dozę gydytojas parenka kiekvienam vaikui individualiai – pagal jo kūno masę, augimo tempą, sveikatos būklę, mitybą, buvimą lauke ir sezoną.

Įvairiose šalyse atlikti tyrimai atskleidė, kad šis vitaminas svarbus ne tik kaulams ir dantims formuotis, bet dalyvauja daugelyje kitų svarbių medžiagų apykaitos procesų. Jis apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių, taip pat autoimuninių ir onkologinių ligų.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Facebook