Skiepijimo nuo kokliušo naujienos

SkiepaiNuo seno kokliušas yra žinomas kaip pavojinga kūdikių ir mažų vaikų užkrečiamoji liga. Pradėjus masiškai skiepyti kūdikius, vis rečiau nuo jo nukenčia mažiausieji, tačiau pastaruoju metu pastebima, kad vis dažniau suserga vyresnio amžiaus vaikai ir suaugusieji, nes ankstyvoje vaikystėje su skiepais įgytas imunitetas po kurio laiko išblėsta. Nors Lietuvoje kokliušas suaugusiesiems diagnozuojamas gana retai, tačiau manoma, kad realus sergamumas, ypač lengvomis, kliniškai neišreikštomis formomis, yra žymiai didesnis.

Lietuvoje sudaryta galimybė nuo kokliušo pasiskiepyti paaugliams ir suaugusiems žmonėms. Ši vakcina, sudėtyje turinti mažą dozę difterijos, stabligės ir neląstelinio kokliušo antigenų, skirta vyresnio nei 4 m. amžiaus vaikų ir suaugusiųjų revakcinacijai (dTap). Dėl skiepijimosi šia mokama vakcina, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Pasaulyje vyresniųjų klasių mokinių ir suaugusiųjų vakcinacija kokliušo vakcina nėra naujiena. Paauglius kokliušo busterine (palaikomąja) doze pakartotinai skiepija Austrija, Australija, Kanada, Prancūzija, Vokietija, JAV, nuo 2009 m. – Belgija, Suomija, Italija ir Liuksemburgas. Suaugusiuosius – Kanada, Prancūzija, Vokietija, JAV, Austrija, o nuo 2009 m. – ir Liuksemburgas.

Kokliušas – pavojinga liga. Tai ūmi infekcinė, profilaktiniais skiepijimais valdoma liga, kurią sukelia bakterija – Bordetella pertussis. Inkubacinis kokliušo periodas trunka 5–21 dieną (dažniausiai 7–10 dienų), bet gali užsitęsti ir iki 42 dienų. Liga vystosi laipsniškai vis stiprėjant simptomams, būdingi bendri peršalimo simptomai, kosulio priepuoliai, sukeliantys vėmimą ar netgi sustabdantys kvėpavimą. Ar tikrai sergama kokliušu, galima nustatyti tik atlikus laboratorinius tyrimus.

Kaip užsikrečiama kokliušu? Vienintelis infekcijos šaltinis yra žmogus. Kokliušas plinta oro lašeliniu būdu, juo užsikrečiama nuo sergančiojo kokliušu arba sukėlėjo nešiotojo. Ligoniui kalbant, čiaudint, kosint, sukėlėjas su seilių lašeliais (apie 6 savaites) patenka į aplinką, prasiskverbia į sveiko žmogaus viršutinių kvėpavimo takų gleivinę, kur dauginasi ir sukelia uždegimą. Kokliušo bakterijos su kvėpavimo takų sekretu išplinta ne didesniu kaip 2–3 metrų atstumu. Kokliušas yra laikomas itin užkrečiama infekcija.

Skiepais valdoma liga.  Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, kūdikiai pradedami skiepyti neląsteline kokliušo vakcina nuo dviejų mėnesių amžiaus. Trys vakcinos dozės įskiepijamos kas du mėnesiai, ketvirtoji – vaikui sulaukus 18 mėnesių amžiaus. Pilnai pasiskiepijus imunitetas išlieka apie 10 metų, vėliau jis pamažu blėsta ir nuo paauglystės imlumas kokliušui vėl didėja.

Siekiant veiksmingai ir saugiai valdyti sergamumą kokliušu, vaikas turi būti skiepijimas vakcina su neląsteliniu kokliušo komponentu prieš jam pradedant lankyti mokyklą. Nuo 2008 m. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, valstybės biudžeto lėšomis vakcinomis su neląsteliniu kokliušo komponentu pradėti revakcinuoti priešmokyklinio amžiaus (6–7 metų) vaikai. Skiepijimas žymiai sumažino sergamumą, tačiau pastaruoju metu pastebima, kad dažniau pradėjo sirgti vyresnio amžiaus vaikai. Didžiausia tikimybė užsikrėsti yra neskiepytiems asmenims. Dažniausiai užsikrečiama mažų vaikų kolektyvuose, dideliuose žmonių susibūrimuose, išvykus į šalis, kuriose nepalanki epidemiologinė situacija, kur daug neskiepytų asmenų.

Orina Ivanauskienė, Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja, tel. (8 37) 33 16 77 , el. paštas: orina.ivanauskiene@kaunas.vvspt.lt

Kristina Motiejūnaitė, Kauno visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė (ryšiams su visuomene), tel. (8 37) 33 16 92 , el. paštas: kristina.motiejunaite@kaunas.vvspt.lt

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Facebook