Stiprus vaiko imunitetas – žiema be ligų

Vaiko imuniteto stiprinimas žiemąŽmogaus imuninė sistema – labai trapi ir kartu sudėtinga ir protinga. Jeigu tinkamai pasirūpinsime, ji gali apsaugoti nuo daugelio ligų. Todėl imuniteto stiprinimas labai svarbus kiekvieno žmogaus, taip pat ir vaiko sveikatai.

Paveldimumas

Vaiko imunitetas priklauso nuo daugelio veiksnių. Pirmiausia – nuo paveldimumo. Jeigu mama ar tėtis vaikystėje dažnai peršaldavo, didelė tikimybė, kad ir vaikas bus imlus kvėpavimo takų ligoms. Įvairių imuninės sistemos grandžių formavimasis yra paveldimas genetiškai. Kai kurių vaikų pagrindinės imuninės reakcijos susiformuoja jau sulaukus trejų metų, todėl jie retai peršąla. Kitų vaikų imunitetas subręsta gerokai vėliau – septintaisiais – dešimtaisiais gyvenimo metais.

Didelės įtakos vaiko imunitetui turi žindymas – su motinos pienu jis gauna svarbiausių imuniteto komponentų – imunoglobulinų G, kurie yra nuo infekcijų saugantys antikūnai. Imuniteto brandai ypač svarbu kūdikį žindyti bent iki 4 mėnesių.

Dienotvarkė

Paveldimumas visko nelemia. Mažylio imuninės sistemos formavimasis daug priklauso nuo aplinkos. Turi įtakos miego ir būdravimo režimas, oro temperatūra namuose, grūdinimo procedūros, subalansuota mityba ir ekologija. Ne veltui pediatrai tiek daug dėmesio skiria mažų vaikų ir pradinukų dienos režimui. Imunitetą labai silpnina stresai ir nuolatinis nuovargis. Kasdienės veiklos nuoseklumas ramina, mobilizuoja ir didina atsparumą stresui. Vaikas žino, kad užteks laiko ir pailsėti, ir pažaisti, ir pasimokyti. Mama ir tėtis neturėtų pamiršti, kad vaiko imunitetą silpnina ir nuolatiniai stresai šeimoje. Taigi, kuo vaikas labiau organizuotas ir ramus, tuo stipresnis jo imunitetas.

Svarbi tinkama vaiko mityba

Didelės įtakos geram imunitetui turi maistas. Apsauginių antikūnų gamybai reikia augalinių ir gyvulinių baltymų, vitaminų, mikroelementų. Todėl jų turi užtekti kasdieniame vaiko maiste. Jeigu vaikas valgo daug angliavandenių prisotinto maisto, riebių produktų, greitai paruošiamų patiekalų, jei maiste gausu įvairių sintetinių priedų, jam ne tik gresia alergija ir gali sutrikti virškinimas, toks maistas turi neigiamos įtakos imuninės sistemos vystymuisi. Vaiko organizmas gauna mažiau statybinės medžiagos apsauginių baltymų formavimuisi.

Ypatingą dėmesį mama turėtų atkreipti į dažnai sergančio vaiko mitybą. Jo dienos meniu derėtų papildyti lengvai įsisavinamais baltymais. Todėl jis turėtų valgyti daugiau pieno produktų, paukštienos, triušienos. Būtini vaikui maisto produktai: košės (grikių, avižinė), daržovių sriubos, salotos. Normaliam imuninės sistemos funkcionavimui vaikas turi kasdien gauti omega – 3 riebalų rūgščių, kurių yra jūrinėje žuvyje. Jam reikia rauginto pieno produktų, gyvo jogurto. Dauguma dažnai sergančių vaikų stokoja bifidobakterijų mikrofloros.

Ekologija

Pastebėta, kad ekologiškose vietose, kuriose mažai pramonės įmonių ir teršalų, augantys vaikai rečiau serga peršalimo ligomis negu dideliuose miestuose gyvenantys jų bendraamžiai. Sunkiųjų metalų dalelių, įvairių pramonės atliekų, išmetamųjų dujų sankaupos ore ardo imuninę sistemą. Todėl čia gyvenančius vaikus naudinga kuriam laikui išvežti į mažą miestelį ar kaimą. Gerai stiprina imunitetą jūros oras ir vanduo.

Imunitetą silpnina neišgydytos ligos

Negydomos arba nepakankamai gydomos vaiko infekcinės ligos gali būti dažno sirgimo priežastis. Pavyzdžiui, neišgydžius ūminio tonzilito, vaikas lieka streptokoko nešiotojas ir net menkiausi nepalankūs aplinkos pokyčiai vėl sukelia ligą.

Imunitetą silpnina antibiotikai, nes jie suardo normalią žarnyno mikroflorą, o tai mažina atsparumą ligoms. Virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis dažnai serga alergiški vaikai. Atsparumą mažina ir kirmėlės, todėl patariama vaiką nuolat tikrinti.

Mama ir tėtis vaiką turėtų grūdinti – nuo vystyklų

Žinoma, kad šalčio ir šilumos kaitaliojimas treniruoja kraujagysles ir vegetacinę nervų sistemą ( ji valdo visų organų veiklą bei prisitaikymą prie aplinkos), kuri glaudžiai susijusi su imunine. Todėl grūdinimas skatina imunitetą. Taip pat svarbu, kad vaikas būtų prisitaikęs prie temperatūros pokyčių. Užuot nuolat saugoję vaiką nuo skersvėjų, geriau nuo vystyklų pradėkite jį pratinti prie šaltuko. Vaiko aplinkos temperatūra neturi būti didesnė kaip 19 – 22 ºC laipsnių. Namus reikia nuolat vėdinti, nebijokite šaltų grindų ir pravertos orlaidės. Įpratęs prie šių sąlygų nuo mažumės vaikas bus prisitaikęs prie vėsesnio oro. Tai reiškia, kad jis rečiau peršals.

Rengti mažylį reikia pagal sezoną, bet ne per šiltai. Pernelyg šiltai apmuturiuotas nuolat judantis vaikas greitai perkais ir persišaldys. Veskite jį į lauką bet kokiu oru, kai temperatūra iki 10 – 15 ºC laipsnių. Taip jį užgrūdinsite. Per ilgas sėdėjimas prie kompiuterio ar televizoriaus imunitetui stiprybės tikrai nesuteiks.

Kūdikį nuo trijų mėnesių mama gali grūdinti aptrynimais, o po mėnesio galite bandyti apipylimus. Po maudynių apipilkite kūdikį vėsesniu vandeniu: iš pradžių 1–2 ºC, vėliau temperatūrą mažinkite iki 5–7 ºC laipsnių.

Svarbi grūdinimo procedūra – maudynės. Maudyti vaiką reikia 36 – 37 ºC laipsnių vandenyje, o vėsesniu vandeniu perlieti. Kartą per 5 – 7 dienas šio vandens temperatūrą mažinkite 1 – 2 ºC laipsniais – iki 27 – 30. Vaikas greitai prisitaikys. Nuolat grūdinamą 1 – 3 metų mažylį galima perlieti ir šaltesniu vandeniu – iki 16 ºC laipsnių. Tik svarbu vandens temperatūrą mažinti palengva.

Vaiko grūdinimą vandeniu galite pradėti nuo pėdų ir blauzdų. Iš pradžių vėsaus ir šilto vandens temperatūrų skirtumas gali būti ne didesnis kaip 5 laipsniai (pavyzdžiui, šiltas vanduo – 37 laipsnių, o vėsus – 32). Kai vaikas įpras, skirtumą sumažinsite iki 15 –20 laipsnių. Po apipylimų pėdas gerai ištrinkite frotiniu rankšluosčiu. Idealu mažylį grūdinti baseine. Kuo anksčiau vaikas išmoks plaukti, tuo lengviau jis įpras prie vėsaus vandens ir imuniteto stiprinimas bus efektyvesnis.

Kad vaikas nesirgtų

Kad vaikas žiemą neperšaltų, laikykitės kai kurių elgesio ir higienos taisyklių. Nebūkite su mažyliais būryje žmonių, ypač gripo epidemijos metu. Iš lauko ar darželio grįžęs vaikas turi gerai nusiplauti rankas.

Organizmo jėgas gerai stiprina vitaminas C, todėl duokite vaikui citrusinių vaisių, erškėtuogių, juodųjų ir raudonųjų serbentų, spanguolių, bruknių, putino uogų nuovirų. Pediatras gali patarti vitaminų ir mineralų maisto papildus.

Pasvarstykite apie profilaktinius skiepus nuo gripo. Gripą kiekvienais metais sukelia vis kitas virusas, todėl skiepytis reikia kasmet skirtinga vakcina. Sezoninio gripo vakcina ypač patariama skiepyti sergančius lėtinėmis ligomis vaikus ir tuos, kurių imunitetas silpnesnis.

Taigi nepaisant kai kurių vaiko atsparumą infekcijoms lemiančių veiksnių, kurių pakeisti negalime, mažylio imuniteto branda daug priklauso nuo sąlygų, kurias jo formavimuisi sukuria tėvai.

Parengė  Undinė Gilė

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą


*

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

Facebook