Su pinigais vaikas elgiasi pagal tėvų pavyzdį

Ką vaikas žino apie pinigusVaikai, kurių tėvai gauna didesnes pajamas ir turi aukštąjį išsilavinimą, geriau supranta kaip taupomi pinigai ir ką veikia bankas. Tai atskleidė pirmą kartą Lietuvoje atliktas sociologinis vaikų finansinio suvokimo tyrimas. Paprastesnius klausimus, tokius kaip pinigų šaltiniai ir kur pinigai išleidžiami, skirtingo amžiaus vaikai supranta nevienodai.

„Jaunos šeimos susiduria su daug reikšmingų finansinių iššūkių ir sprendimų: nuo pirmųjų namų iki vaikų finansinės ateities. Svarbu, kad tėvai priimtų tinkamus finansinius sprendimus, o vaikai suprastų, kodėl tokie sprendimai šeimoje pasirenkami. Todėl norėjome pažvelgti, kas lemia vaikų finansinį suvokimą, kaip bankas galėtų prisidėti auginant finansiškai raštingą kartą. Pamatėme, kad vaikų supratimui apie finansus didžiausią įtaką daro tėvai ir jų elgesys su pinigais. Skirtingų šeimų vaikai į tuos pačius kasdienius piniginius reikalus žiūri nevienodai: kitaip supranta taupymą, kitaip įsivaizduoja banko veiklą,“ – teigia DNB banko valdybos narys ir prezidento pavaduotojas dr. Šarūnas Nedzinskas.

Finansų valdymo modelį vaikai įsivaizduoja pagal savo šeimos pajamas                

Tyrimo duomenimis, 57 proc. vaikų taupymą įsivaizduoja kaip trumpalaikį veiksmą, pavyzdžiui, atsisakymą pirkti norimą daiktą. 22 proc. teigia, kad taupymas – tai pinigų laikymas banke, 17 proc. – pinigų saugojimas namuose, 4 proc. nežinojo arba neatsakė.

DNB tyrimas atskleidė, kad ilgalaikį taupymą banke ar namuose geriau suvokia didesnes pajamas gaunančių ir aukštąjį išsilavinimą turinčių šeimų vaikai. Maždaug penktadalis (23 proc.) jų mano, kad taupantieji  pinigus laiko banke, dar tiek pat – namuose. Palyginimui, mažiausias pajamas gaunačiose šeimose taupymą banke paminėjo 18 proc. vaikų,  o taupymą namuose – 16 proc.

Bankas, vaikų akimis, skolina (29 proc.) ir taupo (31 proc.) pinigus. Banką kaip elgesio su pinigais patarėją mato tik 12 proc. apklaustųjų. Po 8 proc. vaikų mano, kad banke suaugusieji keičia valiutą arba pasiima pinigų iš savo sąskaitos. Kas dešimtas 5-9 m. vaikas (11 proc.) nežino, ką veikia bankas.

Vidutines ir didesnes pajamas gaunančių šeimų vaikai dažniau rinkosi atsakymą, kad banke galima taupyti pinigus (30 proc.). Mažesnių pajamų šeimų vaikai prioritetą teikia pinigų skolinimuisi iš banko (31 proc.). Didesnių pajamų šeimose vaikai taip pat geriau supranta, kad banke galima tiesiog pasikonsultuoti, kaip elgtis su pinigais (18 proc.) arba pasikeisti valiutą (12 proc.)

Šeimos bankininkė Jurgita Pažūsė teigia, kad kai kurios šeimos į konsultaciją banke atsiveda ir vaikus. „Suprasti vaikams banko veiklą, kaip tvarkomi kasdieniai finansai, padėtų tiesioginė patirtis. Jeigu tėvai aktyviau atsivestų mažuosius į konsultacijas, vaikai geriau suprastų, kaip elgtis su pinigais, kad bankas pirmiausia – šeimos patarėjas,“ – sako bankininkė.

Pajamas ir išlaidas skirtingo amžiaus vaikai supranta kitaip

Vaikų finansinio suvokimo tyrimas parodė, kad paprastesnius finansinius dalykus vaikai supranta pagal amžių.

8 iš 10 vaikų (83 proc.) supranta, kad pinigus suaugusieji uždirba. 7 proc. teigė, kad pinigus kas nors padovanoja, 6 proc. – duoda bankomatas, 3 proc. – paskolina bankas, 1 proc. neatsakė. Tačiau kas devintas 5 m. amžiaus vaikas (13 proc.)  mano, kad pinigus suaugusiesiems dalina bankomatai. Bankomatą, kaip pagrindinį pinigų šaltinį nurodo tik 4 proc. devynmečių.

Vaikai mano, kad daugiausiai pinigų suaugusieji „pravalgo“ – 63 proc., didžiausias išlaidas namams (vandeniui, elektrai, šildymui, kt.) priskyrė 19 proc. mažamečių. 7 proc. vaikų mano, kad brangiausiai kainuoja transportas, po 4 proc. – darbužiai ir laisvalaikis bei pramogos, 3 proc. nežinojo.

Skirtingo amžiaus vaikai skirtingai supranta ir pagrindines išlaidas. Septyni iš dešimties 5-7 m. vaikų  įsitikinę, kad daugiausiai kainuoja maistas. 8-9 m. vaikai maistui teikia mažesnę reikšmę. Kad daugiausiai išleidžiama maistui, mano 46 proc. 8 m. ir 52 proc. 9 m. vaikų. 28 proc. aštuonmečių ir 31 proc. devynmečių teigia, kad daugiausiai suaugusieji sumoka už vandenį, elektrą, šildymą, kt. Beveik penktadalis 8 m. vaikų (17 proc.) įsitikinę, kad brangiausiai kainuoja transportas. O kas dešimtas devynmetis (10 proc.) mano, kad suaugusieji daugiausiai išleidžia laisvalaikiui ir pramogoms.

DNB užsakymu „Spinter tyrimai“ 5-9 m. vaikų sociologinį tyrimą atliko kovo 15-22 d.

Dr. A. Landsbergienė: kalbėti apie finansus niekada nėra per anksti

Tėvų įtaką vaikų finansiniam suvokimui pabrėžia ikimokyklinių ugdymo įstaigų tinklo „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklos steigėja, kontekstinio ugdymo pradininkė Lietuvoje, edukologijos mokslų daktarė Austėja Landsbergienė.

Vaikams suaugusieji yra pirmasis ir pagrindinis aplinkinio pasaulio suvokimo šaltinis. Todėl labai svarbu, kad tėvai tinkamai ugdytų vaikų finansinį raštingumą, nes nuo to priklauso, kaip vaikai užaugę gebės valdyti savo finansus ir savarankiškai priimti sprendimus,“ – teigia dr. A. Landsbergienė.

Pasak jos, kalbėti apie finansus su vaikais niekada nėra per anksti. A. Landsbergienės teigimu, 4 m. vaikas jau pradeda aktyviai dalyvauti šeimos gyvenime, tad tada jį derėtų įtraukti ir į finansinius šeimos reikalus.

„Svarbiausia, kad tėvai nuo vaiko neslėptų finansinių problemų. Vaikas visapusiškai turėtų dalyvauti šeimos gyvenime. Klaidinga nuomonė, kad vaikai dar per maži ir nieko nesupranta. Rekomenduočiau drąsiai vestis vaiką į banką kad ir imant paskolą ir – jau ūgtelėjusiam vaikui – leisti pačiam tvarkyti savo asmeninius pinigus,“ – pataria dr. A. Landsbergienė.

Jos nuomone, tėvai turėtų rimčiau vertinti vaikų finansines klaidas. Juk vaikystėje padarytos mažytės klaidos padės ateityje išvengti skaudžių finansinių klystkelių.

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Facebook