Mityba – sveikatos pagrindas

Sveika mityba žmogui ne tik teikia išorinį grožį, bet ir  užtikrina gerą savijautą. Maistas turi atstatyti  išeikvotą energiją, organizmas turi būti aprūpintas reikiamu kiekiu ir santykiu būtinų maisto medžiagų. Tai svarbu ir vaikui, ir suaugusiajam.

Tam, kad  galėtume gyventi, mūsų organizmą reikia nuolat papildyti energiją išskiriančiomis medžiagomis, t.y. maistu. Maistą sudaro šeši pagrindiniai komponentai:

 

  • angliavandeniai fizinio aktyvumo palaikymui,
  • baltymai augimui ir suirusių audinių atkūrimui,
  • riebalai vidiniams organizmo poreikiams,
  • mineralai ir vitaminai harmoningai medžiagų apykaitai,
  • vanduo, sukelia įvairius procesus organizme.

Angliavandeniai – lengviausiai gaunamas energijos šaltinis. Daugiausia angliavandenių turi visų rūšių grūdai ir iš jų pagaminti produktai bei patiekalai: kruopos, duona, bandelės, košė, makaronai, taip pat beveik visos daržovės ir vaisiai. Angliavandeniai yra būtini, kad žmogus būtų fiziškai aktyvus, ypač sportuodamas. Pusę per dieną žmogaus suvartojamo maisto turi sudaryti angliavandeniai.

Baltymų žmogaus organizmas gauna vartodamas augalinės kilmės produktus. Daugiausia baltymų yra mėsoje, piene, kiaušiniuose, žuvyje, tačiau reikiamą baltymų kiekį galima gauti valgant pupas, riešutus, kruopas ir kai kurias daržoves.

Riebalai yra labai svarbus energijos šaltinis. Kaip ir baltymai, jie gaunami iš gyvulinės ir augalinės kilmės produktų. Pienas, sūris, sviestas, margarinas, riebi mėsa yra gyvulinės kilmės ir vadinami skystaisiais riebalais. Organizmas lengviau pasisavina skystuosius riebalus, todėl kepimui, salotų pagardinimui patartina vartoti aliejų vietoj taukų, sviesto ar majonezo.

Vitaminų organizmas negamina, todėl turi jų gauti su maistu. Dėl vitaminų stokos žmogus gali susirgti įvairiomis ligomis, vaikai nustoja augti. Kita vertus, ne tik vitaminų trūkumas, bet ir perteklius gali būti žalingas sveikatai. Vitaminų perteklių organizmas geba pašalinti, tačiau kai kurie vitaminai sudaro žalingus sveikatai junginius. Todėl geriausia visus reikalingus vitaminus gauti racionaliai maitinantis, nuolat vartojant ir gyvulinį, ir augalinį maistą.

Mineralai organizme atlieka daugybę funkcijų. Jų, kaip ir vitaminų, reikia nedaug. Organizmas lengviausiai pasisavina mineralus, kai vartojamas įvairus maistas. Pagrindiniai mikroelementai, kurių reikia žmogui, yra kalcis, natris, geležis, fluoras.

Vanduo nesuteikia  energijos, tačiau jis sudaro apie 60 proc. žmogaus kūno svorio ir yra labai svarbus pernešant maistingąsias medžiagas į audinius, kuriems jų reikia. Vandens pasisavinama iš suvartojamo maisto ir gėrimų. Kiekvieną dieną reikia išgerti apie du litrus vandens, kad būtų kompensuotas, atstatytas kvėpavimo, prakaitavimo ir skysčių šalinimo metu prarastas vandens kiekis.

Maistinis pluoštas – tai nesuvirškinamos medžiagos, dažniausiai esančios augalų ląstelėse, stiebuose. Jos padeda sparčiau pašalinti iš organizmo suvirškintas medžiagas.

Mityba yra sveika ir racionali, kai visas reikalingas maistingąsias medžiagas žmogus gauna su maistu, nevartodamas maisto papildų. Mitybos poreikiai kiekvienam žmogui yra individualūs, priklauso nuo asmeninių savybių. Daugelio mitybos specialistų nuomone, norint išsaugoti sveikatą reikia laikytis racionalios ir vertingos mitybos principų:maistui vartoti kuo įvairesnius, šviežius maisto produktus, kuo mažiau
konservantų, dažiklių ir saldiklių,

  • valgyti visada tuo pačiu laiku,
  • neužkandžiauti tarp pagrindinių valgymų: pusryčių, pietų, pavakarių ir vakarienės,
  • gerti pakankamai vandens,
  • nepersivalgyti.
  • Reguliariai maitinantis žmogaus organizmas įpranta gauti energijos vienodu laiku, todėl nejaučiama alkio, nepersivalgoma. Per parą patariama valgyti 3-4 kartus.
  • Pusryčiams reiktų suvartoti apie 30 proc. visos dienos maisto normos.
  • Pietums – apie 40 proc.
  • Pavakariams – apie 10 proc.
  • Vakarienei – apie 20 proc.

Neracionalios mitybos pasekmė – viršsvoris ir nutukimas.Jis skatina aterosklerozės, išeminės širdies ligos, arterinės hipertenzijos, osteoartrozės, diabeto, kai kurių lokalizacijų piktybinių navikų vystymąsi. Riebus maistas didina cholesterolio koncentraciją kraujyje, todėl siaurėja ir kemšasi kraujagyslės,ant jų sienelių formuojantis aterosklerotinėms plokštelėms, didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Vartojant daug baltymų, ypač gyvulinės kilmės, didėja pavojus susirgti ne tik širdies ir kraujagyslių, bet ir įvairiomis inkstų ligomis.

Straipsnį parengė: visuomenės sveikatos
specialistė Justina Satkevičiūtė
,
www.kaunovsb.lt

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Facebook