Tėvams apie vaikų skiepus

Vaikų ligoninės Vaikų konsultacijų poliklinikoje teikiamos vaikų ligų gydytojo konsultacijos skiepijimo klausimais, galima paskiepyti vaikus.

Vaikų ligoninės vaikų ligų gydytojas prof. habil. dr. Vytautas Usonis atsako į klausimus tėvams,besiruošiantiems skiepyti ar jau paskiepijusiems vaiką.

Kas sudaro vakciną? Vakcinų veiklioji medžiaga – gyvi susilpninti mikroorganizmai arba mikroorganizmų fragmentai.Tai natūralios veikliosios medžiagos, kurios sužadina paskiepytojo imuninę sistemą. Pačios savaime vakcinoje esančios medžiagos nėra toksiškos ar kitaip biologiškai aktyvios, todėl įskiepijus vakciną imuninei apsaugai susidaryti reikia tam tikro laiko (dažniausiai – maždaug mėnesio). Vakcinose yra labai nedaug konservuojamųjų ir stabilizavimui skirtų medžiagų, todėl jos nesukelia jokio biologinio poveikio paskiepytajam.

Kas vyksta paskiepyto vaiko organizme? Įskiepytos vakcinos veikia vaiko imuninę sistemą. Gyvų ir negyvų vakcinų poveikis kiek skirtingas. Gyvosios vakcinos – iš sergančių lengvomis ligų formomis išskirti ir šiuolaikinėmis priemonėmis stabilizuoti natūralūs mikroorganizmai (dažniausiai – virusai). Paskiepytojo organizme jie dauginasi ir sukelia infekcinį procesą. Paprasčiau tariant, įskiepijus gyvą vakciną, sukeliama labai lengva „liga“, kuri dažniausiai neturi klinikinių požymių. Virusai dauginasi tiek, kiek jiems leidžia paskiepyto vaiko imuninė sistema. Susidarius apsaugai, infekcija nuslopinama.

Įdomu, kad ši „lengvos ligos“ idėja yra labai sena: jau prieš 2-3 tūkstančius metų Rytų medicinoje buvo žinomi bandymai apsaugoti nuo raupų, įskiepijant sergančiojo labai lengva forma pūlinukų turinio. Panašių bandymų būta ir vėliau Anglijoje ir kituose kraštuose, rengiant vadinamuosius „raudonukės vakarėlius“, kai pabūti su sergančiu raudonuke buvo sukviečiami aplinkinių sodybų vaikai. Šiuolaikinių vakcinų pranašumas – griežtai kontroliuojama vakcinų kokybė ir vakcininių mikroorganizmų saugumas. Gyvosios vakcinos gali sukelti karščiavimą, o jautresniems vaikams – neryškių klinikinių
simptomų, primenančių lengvą ligos formą.

Ką daryti, jei atsirado nepageidaujamų reiškinių? Šiuolaikinės vakcinos yra labai saugios, tačiau negali nesukelti absoliučiai jokių reakcijų – juk jos turi sužadinti imuninį atsaką! Retais atvejais (iki 5% paskiepytųjų) reakcijos po skiepijimo gali būti kiek stipresnės. Gal tai atrodo paradoksalu, tačiau tokiems vaikams vakcina itin reikalinga, nes susidūrę su natūraliu, nesusilpnintu virusu, jie gali būti „kandidatai“ sirgti labai sunkiai.

Kiekvienam vaikui vakcinų poveikis gali kiek skirtis, todėl po paskiepijimo bent 3 dienas vaikams reikia daugiau dėmesio. Dažniausi reiškiniai – vietiniai: paraudimas, patinimas, jautrumas injekcijos vietoje. Šie nepageidaujami reiškiniai visiškai nepavojingi ir praeina be jokio gydymo. Skiepo vietos nereikia šildyti ar masažuoti.

Kartais paskiepyti vaikai sukarščiuoja. Karščiavimas yra normali imuninės sistemos reakcija. Labai aukšta temperatūra gali būti pavojinga, pavyzdžiui, sukelti traukulius. Kad šio pavojaus išvengtumėte, savo namuose turėkite vaiko amžių atitinkančių ir nepasibaigusio galiojimo laiko karštį mažinančių vaistų, pavyzdžiui, Paracetamolio arba Ibuprofeno. Karščiuojantiems vaikams negalima duoti  Aspirino.

Jeigu vaikas patirtų neįprastų nepageidaujamų reiškinių po skiepijimo, prašytume apie juos pranešti Jūsų vaiką prižiūrinčiam gydytojui arba Vaikų ligoninės Vaikų konsultacijų poliklinikai.

Jei norite pasikonsultuoti skiepijimo klausimais, registruokitės Vaikų ligoninės Vaikų konsultacijų poliklinikos telefonais: (8 5) 272 05 70, 272 05 68, 272 04 06 arba mob. tel. 8 640 36696 nuo 7.00 iki 17.00 val. darbo dienomis arba internetu Konsultacijų poliklinikos puslapyje.

Šaltinis: www.vaikuligonine.lt

 

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

*

Facebook