Ugdymo įstaigose – vėjaraupių protrūkiai

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per tris šio mėnesio savaites trijose skirtingose Alytaus vaikų ugdymo įstaigose užregistruoti vėjaraupių protrūkiai. Viename vaikų lopšelyje – darželyje ir dviejose pagrindinėse mokyklose užregistruota 21 vėjaraupių atvejis. Susirgusiųjų amžiaus vidurkis – 8 metai. Nė vienas iš susirgusiųjų nebuvo anksčiau skiepytas vėjaraupių vakcina.
Iš viso per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruoti 13 448 vėjaraupių atvejai, tai yra net 3 200 daugiau nei 2011 m. per tą patį laikotarpį. Analizuojant sergamumą vėjaraupiais, per pastarąjį dešimtmetį buvo stebima mažėjimo tendencija, tačiau šiais metais registruojamas gerokai didesnis susirgimų vėjaraupiais skaičius.

Apie vėjaraupius
Vėjaraupiai – tai ūmi virusinė liga, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Šią ligą sukelia Varicella-zoster virusas, priklausantis Herpesviridae šeimai. Inkubacinis (slaptasis) ligos periodas iki pirmųjų ligos požymių trunka 11–21 dieną. Likus porai dienų iki ligos pradžios, ligonis jau gali užkrėsti kitus, o taip pat visą ligos periodą bei dar penkias dienas po paskutiniųjų bėrimų.
Dažniausiai šia liga serga ikimokyklinio amžiaus vaikai, tuomet persergama lengva šios ligos forma. Suaugę žmonės vėjaraupius ištveria kur kas sunkiau, nes komplikacijų išsivystymo rizika jiems yra daug didesnė nei vaikams. Vėjaraupių infekcija itin pavojinga kūdikiams ir nėščioms moterims bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs. Persirgus vėjaraupiais įgyjamas ilgalaikis imunitetas.

Vėjaraupiai plinta 3 būdais: oro lašeliniu (kosint, čiaudint, kalbant), taip pat per placentą (jei serga nėščioji) ir tiesioginio kontakto metu, kai yra liečiami bėrimai. Ligos pradžia ūmi. Iš pradžių pasireiškia nespecifiniai požymiai – karščiavimas, silpnumas, bloga savijauta. Vėliau išberia veido, plaukuotos galvos dalies, rankų, kojų bei viso kūno odą, kartais net gleivines. Beria bangomis, kas 1-2 dienas. Išbertas vietas labai stipriai niežti. Asmuo, sergantis vėjaraupiais, aplinkiniams pavojingas apie 10 dienų, todėl labai svarbu, kad ligonis laikytųsi gulimo režimo, gertų daug skysčių.

Vėjaraupiais dažniausiai sergama šaltuoju metų laiku – rudenį ir žiemą.

Kaip apsisaugoti nuo vėjaraupių?
Specialistai rekomenduoja skiepyti:
– visus, anksčiau nesirgusius vaikus, vyresnius nei 9 mėnesių (ypač lankančius darželius bei mokyklas ar sergančius lėtinėmis ligomis, tuos, kurių imunitetas yra nusilpęs). Dažniausiai vėjaraupių vakciną rekomenduojama skiepyti kartu su tymų-parotito-raudonukės (MMR) vakcina,
– suaugusius, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais, bei kitus asmenis, turinčius didelę kontakto su šia infekcija riziką (darželio personalą, moteris, planuojančias nėštumą, tėvus, ruošiančius leisti vaiką į darželį, medicinos darbuotojus),
– asmenis, kurių imuninė sistema nusilpusi (sergančius ŽIV/AIDS, lėtinėmis plaučių, kraujo ligomis, piktybiniais augliais, vartojančius steroidinius hormonus, imuninę sistemą slopinančius vaistus).

Specialistai įspėja, kad vėjaraupių vakcina negalima skiepyti nėščiųjų. Vakcinos nereikėtų skiepyti ir asmenims, kuriems neseniai buvo perpiltas kraujas ar buvo skiriami imunoglobulinai. Tiek vaikams, tiek suaugusiems skiriamos dvi vakcinos dozės, tarp skiepijimų padarant 4–6 savaičių pertrauką.
Vakcinacija taikoma ir skubiajai imunoprofilaktikai – asmenims, kontaktavusiems su sergančiaisiais. Šis preparatas efektyvus ir tuomet, jeigu jis suleidžiamas pirmosiomis dienomis po kontakto, tuomet jis gali apsaugoti nuo ligos arba palengvinti jos eigą.

Vėjaraupių vakcina Lietuvoje nėra kompensuojama valstybės ir nėra įtraukta į planinį vaikų skiepų kalendorių, tačiau savo lėšomis šia vakcina galima skiepyti tiek vaikus, tiek suaugusiuosius.

Daugiau informacijos apie vėjaraupius rasite www.ulac.lt.

Panevėžio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Facebook