Bėrimas – ūmus

Karščiuojančio arba sergančio kuria nors į gripą panašia infekcija vaiko bėrimą sukelia būtent ši infekcija. Bėrimus gali sukelti daugybė virusų. Nors daugelis jų turi skirtingų požymių, jų poveikis odai panašus.

Virusinį bėrimą be specifinių požymių gali sukelti daug priežasčių.

Ant peršalimo simptomus patiriančio vaiko kūno atsiradusios patinę rausvos arba raudonos dėmelės neturi įtakos jo savijautai. Toks bėrimas gali atsirasti ir esant lengvam skrandžio sutrikimui. Šis bėrimas išnyksta per 3–4 dienas.

Tymai

Tymai – ūmi užkrečiama liga, kurią sukelia virusai. Sergant tymais peršalimo požymiai atsiranda dviejomis dienomis anksčiau negu bėrimas. Tymais persirgusios mamos kūdikis iki 6 mėnesių šia liga neserga, nes turi jos antikūnių.

Pradinis – katarinis tymų laikotarpis trunka 3–5 dienas. Liga prasideda staiga: pakyla temperatūra, atsiranda sloga ir kosulys, parausta ir paburksta akių gleivinė, sunku žiūrėti į šviesą, ant paraudusių skruostų ir dantenų gleivinės atsiranda balkšvų dėmelių, ligonis gali vemti, gali sutrikti sąmonė. Dažnai prisideda akių junginės uždegimas.

Baigiantis šiam periodui, temperatūra nukrinta, o antruoju – bėrimo periodu pakyla iki 39–40 laipsnių. Bėrimas iš pradžių atsiranda ant vaiko veiduko ir už ausyčių, kaklo, o vėliau pereina ant nugaros, krūtinės, kojų ir rankų (antruoju ligos periodu). Šiuo ligos periodu katariniai simptomai labai stiprūs. Gali prisidėti konjunktyvitas – akių junginės uždegimas. Vaiką išberia raudonomis dėmėmis nelygiais kraštais, kurios plečiasi ir susilieja į didesnes dėmes. Tuo šis bėrimas skiriasi nuo aukščiau aprašytojo (be specifinių požymių).

3–4 bėrimo dieną išbertos odos dėmės tamsėja – šis pigmentacijos laikotarpis trunka maždaug savaitę. Jo metu krinta ligoniuko temperatūra, mažėja kosulys ir gerėja jo savijauta.

Sergant tymais kartais pažeidžiama širdies ir kraujagyslių sistema. Persirgus imunitetas įgyjamas visam gyvenimui, o išvengti tymų padeda skiepai. Ligoniukas gydomas namuose, prižiūrimas gydytojo. Vaikas turi gulėti lovoje, reikia suteikti komforto sąlygas, jam duodama paracetamolio, daug skysčių. Tymai dažnai sukelia komplikacijas. Jeigu suprastėjo vaiko klausa, atsirado blogas kosulys, kvėpavimas pasidarė negilus ir dažnas (pneumonijos tikimybė), arba pastebėjote meningito požymius(Kaklo skausmas ir diegliai), skubiai kreipkitės į gydytoją.

Raudonukė

Raudonukės bėrimas – rausvomis dėmelėmis visame kūne. Jos kiek iškilusios virš odos, bet nesusilieja.  Bėrimas išnyksta po 2–3 dienų. Raudonuke paprastai serga maži vaikai. Užsikrečiama nuo į aplinką patekusių virusų ligoniui kalbant ir čiaudint. Ligonis aplinkiniams pavojingas keletą dienų iki bėrimų ir 2 savaites po jų.

Liga prasideda staiga. Šiek tiek pakyla temperatūra, atsiranda sloga, ima skaudėti gerklę ir parausta akytės. Ligoniukui gali padidėti kaklo limfmazgiai, ypač – užpakalinės dalies. Nepaisant peršalimo simptomų, vaikas gali gana neblogai jaustis. Iš bėrimų nustatyti raudonukę gali būti sudėtinga. Jeigu įtariate, kad vaikas susirgo šia liga, kvieskite gydytoją, kuris rekomenduos atsargumo priemones, pavyzdžiui, vengti kontaktų su kitais vaikais, nėščiosiomis ir t.t.

Paprastai šios ligos komplikacijų nebūna, bet paauglėms mergaitėms gali skaudėti sąnariai. Ši liga ypač pavojinga nėščiajai, nes virusai gali pažeisti vaisių.  Ja persirgus imunitetas įgyjamas visam gyvenimui, o apsaugo nuo jos – skiepai. Rekomenduojamas paracetamolis, poilsis ir daug skysčių.

Vėjaraupiai

Vėjaraupius nustatyti lengva. Visą kūną išberia skaidriomis, kaip vandens lašai, pūslelėmis. Po poros dienų jos sprogsta, o jų vietose atsiranda šašai, kurie išdžiūna ir sugyja maždaug per savaitę. Pirmąsias  3–4 dienas atsiranda vis naujų pūslelių, todėl visi šašai išdžiūna maždaug per 10 dienų. Pūsleles labai niežti, bendra vaiko savijauta nebloga.

Ligoniukui negalima kontaktuoti su sveikais vaikais, nes jie gali užsikrėsti jam čiaudint, kosėjant ar kalbant. Serganti nėščioji gali apkrėsti ir vaisių. Liga prasideda staigiai pakilusia iki 37,5–38,5 laipsnių temperatūra. Kūną pradeda berti rausvomis dėmelėmis, kurios greitai virsta pūslelėmis. Karščiavimui ir galvos skausmui malšinti tinka paracetamolis. Niežuliui slopinti gydytojas gali rekomenduoti antihistamininį preparatą. Šios ligos komplikacijos išsivysto retai.

Svarbu tinkamai prižiūrėti ligoniuką, kad jis nenusikasytų odelės. Reikia trumpai nukirpti nagus, išbertas vietas tepti gydytojo išrašytais tepalais, dezinfekuojamaisiais tirpalais skalauti burnytę. Persirgus šia liga imunitetas įgyjamas visam gyvenimui, tačiau net po kelių metų gali kartotis skausmingi juostinės pūslelinės bėrimai.

Vaikų rozeolė

Vaikų rozeolė – dažnas negalavimas. Vaikas blogai jaučiasi, karščiuoja, jį kankina kiti peršalimo simptomai, po to atsiranda bėrimas. Bėrimas panašus į aukščiau aprašytą virusinį bėrimą be specifinių požymių. Pasirodžius bėrimams, nukrinta ligoniuko temperatūra ir vaiko savijauta pagerėja. Šio negalavimo priežastis – virusinė infekcija.

Skarlatina

Skarlatina – taip pat virusinė infekcija. Ją sukelia streptokoko bakterija, kuri taip pat yra anginos priežastis. Vaikui skauda gerklę, ištinsta tonzilės, ant kurių gali susidaryti pūliai ( Gerklės skausmas). Apsikrečiama nuo žmogaus jam kosėjant, čiaudint, kalbant, per apkrėstus daiktus, maisto produktus. Inkubacinis ligos periodas trunka 2–7 dienas. Pakyla temperatūra (iki 38–40 laipsnių), skauda gerklę ir prasideda angina.

Ant krūtinės, nugaros, kojų, rankų atsiranda mažos raudonos susiliejančios dėmelės, išrausta ir vaiko žandai, o oda aplink burnytę išbąla. Vaiko liežuvį gali iškloti baltos apnašos, išryškėja liežuvio speneliai ( liežuvis panašus į avietę). Savijauta gali būti labai prasta. Po 3–7 dienų bėrimas pradeda nykti, pleiskanoja, lupasi oda. Pastebėję ligos požymius, būtinai kreipkitės į gydytoją. Skarlatina gali sukelti  komplikacijas:  ausies infekcijas, funkcinius inkstų arba širdies sutrikimus. Imunitetas įgyjamas tik tos rūšies streptokoko tipui. Jeigu liga gydoma antibiotikais, tvirtas imunitetas nesusidaro.

Mažų violetinių arba raudonų dėmelių, kartais iškilusių virš odos, bėrimas gali būti meningito požymis.(Kaklo skausmas ir diegliai). Tai rimta liga, todėl būtinai reikia kreiptis į gydytoją.

Mažos violetinės arba raudonos dėmelės aplink akis arba visame veide gali būti ilgai trunkančių sunkių kosulio priepuolių pasekmė arba dėl įtampos užkietėjus viduriams. Tai trūkusių kapiliarų pėdsakai. Kapiliarai gali trūkti dėl didelės įtampos. Tai nekenksminga, problema, kuri praeina maždaug per 2 savaites.

Alergija

Alergija – dar viena galima ūmių bėrimų priežastis. Tai gali būti vaiko odos reakcija į tas medžiagas, su kuriomis ji lietėsi. Bėrimai gali atsirasti vienoje ar keliose vietose. Odelę gali išberti nuo drabužio užtrauktuke esančio nikelio arba augalų medžiagų. Kartais išberia didelę kūno dalį, pavyzdžiui, nuo skalbimo miltelių alergijos. Alergiją gali sukelti maisto produktuose esantys dažikliai ir kiti chemikalai, vaistai, pavyzdžiui, antibiotikai.

Alerginis bėrimas paprastai panašus į nespecifinį, aprašytą pradžioje, bet gali sukelti stiprų niežulį, kaip egzema (Nuolatinis bėrimas). Išberia didelę kūno dalį, paprastai bėrimai išnyksta po kelių dienų, kai pašalinama juos sukėlusi priežastis. Alerginiai bėrimai kartais išnyksta savaime.

Odos paraudimai ir patinimai aplink akis, triukšmingas kvėpavimas arba švokštimas gali būti rimtesnės alergijos požymiai. Todėl reikia skubiai kreiptis į gydytoją. Nuo bėrimų gydytojas gali išrašyti antihistamininių vaistų. Reikia išsiaiškinti ir pašalinti alergijos priežastį.

Dilgėlinė

Kiekvieną kartą skirtingose kūno vietose staiga atsirandantis bei greitai išnykstantis ir niežtintis bėrimas paprastai yra dilgėlinės požymis.(Įvairių kūnovietų niežulys). Dilgėlinės bėrimas – niežtinčios pūkšlės (niežtintis paraudęs odos pabrinkimas) arba (ir) angioedema. Pūkšlės linkusios plisti, nyksta pamažu. Angioedema – gali būti labai skausminga. Tai – gilesnių odos sluoksnių pabrinkimas. Patinsta, vokai, lūpos, ausys, prisideda niežėjimas ir deginimas.  Gali pabrinkti ir gleivinės.

Dilgėlinę gali sukelti įvairios alergijos, ūmios virusinės infekcijos (ypač viršutinių kvėpavimo takų), hepatitai B ir C, įvairios infekcinės ligos (tymai, vėjaraupiai, Laimo liga), žarnyno parazitai, grybeliai, reumatinės, virškinamojo trakto ligos, hormoniniai ir psichologiniai veiksniai, karštis, šaltis, saulės spinduliai, fizinis krūvis ir kt.

Vaikų dilgėlinė dažnai būna kartu su angioedema. Ūmi dilgėlinė trunka iki 6 savaičių, o lėtinė – tęsiasi ilgiau. Ūmios dilgėlinės priežastis pavyksta nustatyti dažniau negu lėtinės. 80 proc. lėtinių dilgėlinių priežasčių – nežinomos. Pastebėjus ligos požymius, reikia kreiptis į gydytoją. Dilgėlinė paprastai gydoma neslopinamaisiais antihistamininiais vaistais. Jei jie neveiksmingi, gydytojas skiria kitų vaistų.

Niežai

Jeigu išbertas odos vietas labai niežti, tai gali būti niežai. Niežai  – užkrečiama odos liga, kurią sukelia žmonių niežų erkė. Patalynėje ir drabužiuose ši erkė gali išgyventi maždaug savaitę. Dažnai šia liga vaikai užsikrečia darželyje, mokykloje arba kituose vaikų kolektyvuose.

Inkubacinis ligos periodas trunka nuo 3 iki 30 dienų. Staiga pradeda niežėti oda, dažniausiai – šonų, vidinių rankų paviršių, šlaunų. Pasirodo mazgelių bėrimai, gali atsirasti pūlinėlių ar šašų. Negydant gali prisidėti egzema.

Niežai gydomi erkes naikinančiais preparatais, tepama visa kūno oda. Būtina pasitikrinti visiems šeimos nariams, o pastebėjus pirmuosius ligos požymius, reikia iš karto pradėti gydytis, nes pradėję sirgti šeimos nariai gali užkrėsti jau išsigydžiusius. Išsigydžius niežus, oda pasidaro sausa, todėl išmaudžius vaiką ir nusausinus, odelę reikia patepti specialiu kremu.

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Facebook