Vaikas gali susirgti dėl vitamino D stokos

Vitaminas D vaikuiPrieš dvejus metus atlikti vaikų kraujo tyrimai patvirtino medikų pastabas, kad tik kas dešimtas vaikas sveikas. Tuomet profilaktinių sveikatos patikrinimų metu net 83 proc. vaikų išaiškinta įvairių sveikatos sutrikimų. Pasak Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkės gydytojos Eglės Marciuškienės, dauguma vaikų sveikatos sutrikimų yra susiję su vitamino D trūkumu. Dėl silpnų kaulų ir raumenų iškrypę vaikų stuburai, netaisyklinga laikysena, akių ligos, silpnas imunitetas, dažnos peršalimo ligos ir kvėpavimo takų infekcijos, virškinimo ir medžiagų apykaitos sutrikimai, endokrininės sistemos sutrikimai, net vaiko emocinės būklės svyravimai yra susiję su vitamino D trūkumu.

89,5 proc. mokyklinio amžiaus vaikų trūksta vitamino D

Iš viso buvo analizuoti 500 mokyklinio amžiaus (nuo 7 iki 18 metų) pradinėse, pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose besimokančių vaikų bendrojo vitamino D 25 (OH) kraujo tyrimų rezultatai. Kraujo mėginiai iš 80 Lietuvos gydymo įstaigų 2014 m. buvo ištirti akredituotose medicininių tyrimų laboratorijose “Sosdiagnostika” ir „Antėja“.

Paaiškėjo, kad 89,5 proc. iš visų tirtųjų mokyklinio amžiaus vaikų yra nepakankamas vitamino D kiekis. Lyginant su lytimi susijusius vitamino D kiekio rodiklius, jie skiriasi, bet labai nežymiai. Kritinis vitamino D deficitas nustatytas 11 proc. mergaičių ir 7 proc. berniukų, deficitas – 46 proc. mergaičių ir 52 proc. berniukų, stoka – 32 proc. mergaičių ir 31 proc. berniukų. Optimalų vitamino D kiekį turėjo tik 11 proc. tirtųjų mergaičių ir 10 proc. berniukų.

“Laboratorijose labai daug atliekame šio vitamino tyrimų kūdikiams. Pastebėjome, kad rezultatai kur kas geresni nei mokyklinio amžiaus vaikų. Mamytės puikiai žino, kad kūdikių vystymuisi vitaminas D yra tiesiog būtinas. Tiesa, pasitaiko atvejų, kai kūdikiai yra nuodijami vitaminu D – per didelėmis dozėmis, nes kai kurios mamytės neatlieka vaikučiams tyrimų ir lašina šio vitamino lašiukus neatsakingai. Vartojant šį maisto papildą reikia kraujo tyrimą atlikti kas tris mėnesius.

„Deja, Lietuvoje reta mama taip kruopščiai kontroliuoja vitamino D koncentraciją kraujyje. Kai jau kūdikiai pradeda rimtai sirgti, atlikę kraujo tyrimą, konstatuojame vitamino D perdozavimą. O iš kūdikystės išaugusiems vaikams tėveliai nebeduoda nei vitamino D lašiukų ar papildų, nei rūpinasi, kad vaikai gautų daugiau maisto, turinčio šio vitamino. Dėl netinkamos mitybos, per mažo fizinio aktyvumo lauke šviečiant saulei bei vitamino D papildų nevartojimo gana daug vaikų kenčia nuo kritinioš io vitamino deficito sukeltų ligų”, – komentuoja gydytoja E. Marciuškienė.

Vitamino D daugiau turi jaunesni berniukai ir vyresnės mergaitės

Išanalizavus moksleivių vitamino D rodiklių skirtumus pagal amžiaus grupes, matyti, kad pagrindinėje mokykloje besimokantys 11-14 metų berniukai turi daugiau šio vitamino nei mergaitės, o vidurinėje mokykloje (15-18 m.) – atvirkščiai.

Vitamino D tyrimų rezultatų lentelė

Amžius Lytis Kritinisdeficitas, proc. Deficitas,proc. Stoka,proc. Optimalus kiekis, proc.
Nuo 7 iki 10 m. Mergaitės 10 33 33 24
Berniukai 5 51 35 9
Nuo 11 iki 14 m Mergaitės 12 51 33 4
Berniukai 10 47 33 10
Nuo 15 iki 18 m Merginos 9 48 30 13
Vaikinai 11 62 16 11

Gydytoja E. Marciuškienė pažymi, kad tokiems vitamino D koncentracijos pokyčiams įtakos turi skirtingų amžiaus grupių vaikų besikeičiantys įpročiai. “Pagrindinėje mokykloje besimokantys berniukai turi daugiau šio vitamino nei mergaitės, matyt, todėl, kad daugiau juda ir būna lauke šviečiant saulei. Be to, įtakos turi ir maitinimosi įpročiai – berniukai labiau linkę valgyti riebesnį maistą, galbūt daugiau vitamino D turinčią žuvį, o mergaitės, besivaikydamos lieknėjimo madų, vengia visaverčio maisto. Vyresnės merginos daugiau turi šio vitamino, nes pradeda labiau rūpintis išvaizda, naudotis soliariumų paslaugomis arba tampa sąmoningesnės ir pradeda vartoti maisto papildų ar daugiau produktų, papildytų vitaminu D.

Vis tik noriu akcentuoti, kad Lietuvoje mes nei dėl saulės poveikio, nei su maistu pakankamai vitamino D negauname. Lietuviai nevartoja daug žuvies, kitų šio vitamino turinčių maisto produktų, o saulės, dėl kurios poveikio odai gaminamas vitaminas D, net vasarą neturime pakankamai. Dėl šių priežasčių stebime šio vitamino deficito pandemiją”, – apibendrina E. Marciuškienė.

Vitamino D stygiaus pasekmė – dažnesnės ligos

Paprastai vitamino D stygius siejamas su kūdikių rachitu ir pagyvenusius žmones kamuojančia osteoporoze. Pastaraisiais metais įvairių šalių mokslininkai itin plačiai tyrinėja šio vitamino  sąsajas su daugeliu ligų. Nustatyta, kad vitamino D stygius didina riziką susirgti įvairių rūšių vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, inkstų, kepenų, autoimuninėmis ir kitomis ligomis.

Net kas antras mokinys pamokas praleidžia dėl kvėpavimo sistemos ligų, t. y. gripo, gerklės, sinusų, kvėpavimo takų ar plaučių infekcijų. Mokslininkai yra įrodę, kad vitaminas D veikia žmogaus imuninę sistemą ir peršalimo arba virusinės infekcijos „puola“ rečiau, kai šio vitamino kiekis yra normalus. Gydytojos E. Marciuškienės teigimu, šio vitamino stygius Lietuvoje iš dalies lemia dažnesnes vaikų kvėpavimo takų infekcijas. Be to, Lietuvoje apie 100 vaikų per metus suserga tuberkulioze, kuri siejama ir su nusilpusiu imunitetu.

Labai dažnas vaikų sveikatos sutrikimas – netaisyklinga laikysena ir iškrypęs stuburas. Tam, kad kaulai būtų tvirti ir skeleto raumenys tinkamai funkcionuotų, negrėstų rachitas, vaikas privalo gauti užtektinai vitamino D. Šis vitaminas svarbus kalcio apykaitai, o kalcis – reikalingas kaulams.

Medikų teigimu, išpopuliarėję kompiuteriniai žaidimai ir dažnas televizoriaus žiūrėjimas vargina vaikų regėjimą. Vaikų regos sutrikimų skaičius Lietuvoje išlieka gana didelis. Tyrinėdami šio vitamino ir regos funkcijos sąsajas, mokslininkai nustatė, kad vitaminas D gerina natūralų regėjimo aštrumą bei stiprumą.

Bendrojo vitamino D 25 (OH) koncentracijos kraujyje normos

  • Kritinis deficitas (didelis trūkumas) ≤ 10 ng/ml
  • Deficitas (trūkumas) < 20 ng/ml
  • Stoka (nepakankamumas) 21-29 ng/ml
  • Pakankamas kiekis > 30 ng/ml
  • Toksiškumas (apsinuodijimas) > 150 ng/ml

Šaltinis: Vitamin D Deficiency, Journal of the American College of Cardiology, 2008 Dec 9;52(24):1949-56. doi: 10.1016/j.jacc.2008.08.050.

 

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą


*

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

Facebook