Vaikas kasosi galvą – galbūt užpuolė utėlės

Kai išnaikinti utėlesĮ darželius ir mokyklas sugrįžę vaikai gali pasidalinti ne tik vasaros atostogų įspūdžiais. Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro (VVSC) specialistų, skundai dėl ugdymo įstaigas lankančių vaikų utėlėtumo (pedikuliozės) pasipila būtent mokslo metų pradžioje, kai mažieji sugrįžta į grupes ir klases. Todėl vaikų galveles derėtų atidžiai apžiūrėti dar vasarą, o geriausia tai daryti kas kelias savaites. Ypač – mažajam apsilankius ten, kur daug žmonių.

Užsikrėsti galima bet kur

„Utėlėmis užsikrečiama nuo utėlėtų žmonių. Utėlių galima prisigraibyti viešajame transporte, parsinešti iš turgaus ir kitų vietų. Vaikas gali užsikrėsti vasaros stovykloje, kieme, kaime, bendraudamas su didesniu būriu vaikų, o mažieji lengvai susidraugauja ir su nepažįstamais vaikais“, – sakė Giedrė Aleksienė, Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja.

Utėlės atkeliauja kartu su skolintas drabužiais, šukomis, plaukų aksesuarais ir kitais asmeninio naudojimo daiktais, taip pat per bendrą lovą, patalynę, rankšluosčius ir t.t. Dažniausiai jos keliauja tiesiogiai – iš galvos į galvą.

Utėlės – kraujasiurbiai parazitai, jos kanda į odą, todėl užsikrėtęs vaikas, kaip ir suaugusysis, ima dažniau kasytis galvą. Įtarus, jog jūs ar vaikas užsikrėtęs utėlėmis, jų ieškoti reikėtų pakaušyje, ties kaklu ir už ausų.

VVSC specialistė sako, kad utėlės „mėgsta“ švarias galvas, mat tuomet lengviau pasiekti odą. Tad utėlėtumas nebūtinai siejamas su asocialumu ir nešvara.

Gėdą meskite iš galvos!

„Kol mano pačios vaikai neužsikrėtė utėlėmis, maniau, kad tai – tik asocialių šeimų problema. Buvo labai gėda, – pasakojo du vaikus auginanti Dovilė Morkūnienė (vardas ir pavardė pakeisti, – red. past.). – Mane išgelbėjo visagalis internetas. Pradėjusi ieškotis informacijos, supratau, kad mano šeima – jokia išimtis, mat su šia problema susiduria daugybė.“

Vaiką užpuolė utėlėsNaikinti utėles reikia nedelsiant

Utėlės greitai plinta ir gali bet kada užkrėsti šeimos narius ir kitus žmones – tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Kuo ilgiau delsiama ir kuo utėlių daugiau, tuo labiau jos vargina. Per parą utėlė padeda 3-5 kiaušinėlius (glindas), jos tvirtinasi prie plauko, arti galvos odos. Šiuolaikiniais preparatais išnaikinti utėles nesunku, bet jų glindos pašalinamos tik po vieną renkant rankomis ar šukuojant specialiomis šukomis.

Kaip sužinoti, ar turite utėlių?

Utėlių yra trys rūšys – galvinės, gaktinės ir gyvenančios drabužiuose. Geriausia, jeigu problemą nustato ir skiria gydymą gydytojas. Pedikuliozė įtraukta į privalomai registruojamų užkrečiamųjų ligų sąrašą, duomenys apie ją gaunami iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų. „Tačiau realios situacijos nežinome, nes utėlėtumas yra ne tokia liga, dėl kurios kreipiamasi į gydytojus – dažnas nuo jų gelbėjasi namuose, o vaikų galvas dažniausiai „gydo“ mamos. Iš tikrųjų, galvos utėles pastebės bet kas: mama – , auklėtoja, mokytoja – sakė G. Aleksienė. – Daugiausia duomenų gauname iš ligoninių priėmimo skyrių, kuriuose per apžiūrą medikai nustato ir pedikuliozę“.

VVSC duomenimis, kasmet sergamumas šiek tiek skiriasi. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste 2013 m. buvo registruoti 497 utėlėti žmonės, iš jų 32 ikimokyklinio amžiaus vaikai ir 30 mokinių. 2014 m. užregistruoti 423 pedikuliozės atvejai, iš jų 15 ikimokyklinio amžiaus vaikų ir 47 mokiniai. „Vaikai sudaro nedidelį procentą – apie 12-14 proc., – sakė VVSC specialistė. – Kad problema egzistuoja, sužinome iš gyventojų skundų, kad viename ar kitame darželyje ar mokykloje yra utėlėtų vaikų. 2014 m. gavome 7 tokius nusiskundimus. Tiek pat jų jau sulaukėme ir šiemet. Žinoma, tai – tik Vilniaus ir jo apskrities duomenys“.

Kaip naikinti?  

Vaikystėje ir pati utėlių turėjusi dviejų berniukų mama D. Morkūnienė prisimena patyrusi ne tik tėvų apmaudą, bet ir nemalonią procedūrą: „Žibale išmirkyta galva ir celofaninis maišas ant galvos, paliktas visai nakčiai. Pamenu, labai griaužė odą, todėl tėvai manęs pagailėjo ir šį „kompresą“ leido nusiimti gerokai anksčiau“.

Moteris pasakojo savo vaikus, kurių vienam dabar – 6-eri, o kitam – 4-eri, gydžiusi daug paprasčiau: „Ištryniau galvas vaistinėje be recepto įsigytu specialiu skysčiu, palaikėme valandą ir išplovėme. Procedūrą pakartojome po poros savaičių, kai turėjo būti išsiritę anksčiau išnaikintų utėlių palikuonys, ir mūsų vargai baigėsi“.

Vaistinės siūlo specialius preparatus, o visuomenės sveikatos specialistai pataria utėles šalinti mechaniniu būdu – jas ir glindas iššukuoti specialiomis tankiomis šukomis. „Patarti turėtų gydytojas. Tačiau jeigu dėl šios problemos į gydytojus nesikreipiate, pakonsultuoti gali ir vaistininkas“, – sakė G. Aleksienė.

Vienas naujausių utėlių naikinimo būdų – ne cheminis, o fizinis – vaistiniai preparatai užkemša utėlių kvėpavimo angas, todėl jos greitai tiesiog uždūsta. Tiesa, utėlės palieka kiaušinėlius, vadinamąsias glindas, iš kurių po 7 dienų išsirita nauja utėlių partija. Todėl naikinimo procedūrą dimetikonų (silikonų, kurie dedami į šampūnus ir kosmetiką, atmaina) turinčiu ir utėles uždusinančiu tirpalu reikia pakartoti.

Mechaninis utėlių naikinimo būdas

VVSC pataria utėles naikinti šukuojant tankiomis šukomis – jų galima įsigyti vaistinėse. Plaukai sudrėkinami 4-5 % acto ar citrinos rūgšties vandeniniu tirpalu (nuo drėgno plauko glindas lengviau pašalinti) ir šukuojami apie 30 min. Šukuoti reikia kasdien, dvi savaites.

Taip naikinant utėles nenaudojama chemija, o kainuoja tik šukos. Tačiau trunka ilgai, be to, šukuoti reikia ilgai ir kruopščiai ir galima užkrėsti aplinkinius. O ir vaikui kažin kiek kantrybės užteks. Vargas ir artimiesiems: utėlės mažos, nuo 0,5 iki 3 mm, jų spalva prisitaiko prie šeimininko plaukų, tad sunku pastebėti.

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą


*

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

Facebook