Vaikas susižeidė: galima padėti patiems, ar kreiptis į gydytoją?

Vasaros atostogos ne tik kupinos begalės vaikiškų džiaugsmų, bet ir didesnių ar mažesnių nelaimių: nubrozdinimų, įbrėžimų, mėlynių ir įpjovimų. Padaugėja vasarą ir kąstinių žaizdų, nes augintiniai taip pat ilgiau būna lauke. Ką daryti apkandžiojus gyvūnui? Kaip gydyti nedidelius odos pažeidimus patiems ir kodėl svarbu tinkamai sutvarkyti net mažą žaizdelę?

Kada reikia važiuoti į gydymo įstaigą?

Vargu ar kuriam vaikui pavyksta išvengti šalutinių pramogų lauke padarinių – odos sužalojimų. Nedideles žaizdeles paprastai užtenka kruopščiai nuplauti su muilu bei vandeniu, nupurkšti dezinfekuojamuoju purškalu ir užklijuoti pleistru.

Susižeidus vaikui, turime įvertinti, ar tai nedidelė problema, dėl kurios neturime sunerimti ir skubėti pas gydytoją, o visiškai paprasta susitvarkyti patiems. Kai kurių odos sužalojimų tikrai neišgydysime patys. Kai sužalojimai sunkesni, delsti negalima, nes vėliau gydymas bus daug sudėtingesnis. Tai yra:

· plėštinės ir pjautinės žaizdos su išsižiojusiais kraštais;
· gilios žaizdos arba jeigu žaizdoje yra įstrigusių stiklo, plastiko šukių ar medžio atplaišų (patiems jų traukti negalima);
· veido įbrėžimai, nubrozdinimai ir žaizdos;
· žaizda, kurios ilgis didesnis negu pusė centimetro, jeigu ji gilesnė ir stipriai kraujuojanti, nes tada gali prireikti siūti;
· jeigu žaizda kraujuoja ilgiau nei 15 minučių ir kraujavimo sustabdyti nepavyksta;
· pūliuojanti žaizda ar įbrėžimas;
· žaizda, aplink kurią oda labai parausta, patinsta, jeigu oda toje vietoje karšta;
· gyvūnų, ypač benamių, įkandimai.

Tačiau net mažas įbrėžimas gali sukelti didelių bėdų, pavyzdžiui, didesnis pavojus kyla, jeigu žaizda užteršta žemėmis, o vaikas nėra paskiepytas nuo stabligės, tada be gydytojo tikrai neapsieisite.

Ypač pavojingi vaikams – gyvūnų įkandimai

Gyvūnų (ypač laukinių ir benamių) įkandimai kelia grėsmę vaikų sveikatai – galima užsikrėsti pavojinga infekcine liga pasiutlige. Tai ūmi mirtina virusinė liga, sukelianti galvos ir stuburo smegenų uždegimą. Pasiutlige galima užsikrėsti per seiles, ir ne tik gyvūnui įkandus, užkratas gali patekti ir per mažytes žaizdeles šiam lyžtelėjus. Todėl pas gydytoją reikia skubėti net ir dėl menkų įdrėskimų. Įkandimo vietą nuplaukite vandeniu su muilu, dezinfekuokite ir kuo greičiau kreipkitės į artimiausią medicinos įstaigą.

Būtina pasirūpinti ir nedidele žaizdele

Nugremžtoms alkūnėms, nubrozdintiems keliams, taip pat kitiems nedideliems odos pažeidimams paprastai nereikia sudėtingo gydymo. Pirmas ir gana svarbus etapas yra plovimas, nes tuomet pašalinami ne tik nešvarumai, bet ir mikroorganizmai.

Geriausia pažeistą vietą nuplauti su muilu ir tekančiu vandeniu. Tiks ir vanduo iš butelio, kad ir mineralinis, negilią žaizdelę galima praplauti vandenilio peroksidu. Nuplovę žaizdą ar įbrėžimą, nusausinkite – tai padarysite švaria nosine, servetėle, rankšluosčiu ar bet kokiu kitu audiniu.

Nors ir vaikas menkai nusibrozdino kelius ar alkūnes, per žaizdelę į organizmą gali patekti infekcija, todėl net ir nedaug pažeistą vietą, nuplovus ir nusausinus, būtina dezinfekuoti antiseptiku, kuris slopina infekciją galinčių sukelti mikroorganizmų dauginimąsi.

Kelionėje ypač patogus purškiamas antiseptikas, kuriuo nupurkšite odą aplink žaizdą. Tada užklijuosite pleistru arba sutvarstysite. Tai apsaugos žaizdą nuo infekcijos ir nešvarumų bei leis žaizdelei kvėpuoti. Nedidelėms žaizdelėms galite naudoti skystą pleistrą, kuris ant žaizdos suformuoja ploną elastinę plėvelę, apsaugančią nuo infekcijos.

Jei nusibrozdinus odą kraujuoja negausiai, nėra pavojinga, o kraujas per keletą minučių sukreša. Tokią žaizdelę užtenka dezinfekuoti bei užklijuoti pleistru. Nedidelio kraujavimo stabdyti nereikia, nes kraujas iš žaizdos išplauna ligas sukeliančius virusus ir bakterijas. Jei nubrozdinta vieta nešlapiuoja, geriau jos niekuo netepti. Kraujui sukrešėjus, susiformuoja šašas, kuris natūraliai apsaugo žaizdą, o vėliau nukrenta. Tada užtenka uždėti sterilų tvarstį.

Nedideles pjautines neužterštas žaizdas taip pat galima gydyti namų sąlygomis. Žaizdos kraštus patepkite dezinfekuojamuoju tirpalu. Pilti tiesiai ant žaizdos antiseptiko nedera, nes jis sudirgins audinius arba sukels nudegimą. Kraujavimą sustabdysite suglaudę žaizdos kraštus ir užspaudę steriliu tvarsčiu. Kelionėse pravers specialūs geliai, padedantys greičiau sugyti odelei, kuriais galima patepti pažeistą odą.

Kaip išnaikinti mėlynes?

Mėlynė yra mažų kapiliarų plyšimo pasekmė, dėl to atsiranda poodinės kraujosrūvos. Staigus sumušimas pažeidžia smulkias kraujagysles, o iš jų pasklidęs kraujas sukelia lengvą minkštųjų audinių patinimą.

Atsiradus mėlynei, pirmiausia ant sumuštos vietos uždėkite ledo (tai gali būti specialus ledo maišelis, kurį įsigysite vaistinėje, arba užšaldytas maisto produktas iš šaldytuvo). Apvynioję ledą rankšluosčiu ar kitu audiniu, palaikykite ne ilgiau kaip 20 minučių, tada po kelių minučių pakartokite procedūrą, darykite tai 3–4 kartus. Kelis kartus per dieną mėlynę galite tepti specialiu gijimą skatinančiu tepalu ar geliu.

Po 48 valandų mėlynę pradėkite šildyti. Šilti kompresai pagerina pažeistos vietos kraujotaką, padeda sumažinti patinimą ir mėlynė greičiau išnyksta.

Mėlynė turėtų visiškai išnykti po poros savaičių. Per šį laiką ji pakeis daugybę atspalvių: nuo tamsiai mėlynos iki geltonai žalios. Jei spalva nesikeičia, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Nenykstantis paraudimas ir patinimas, taip pat pulsuojantis skausmas gali reikšti, kad prasidėjo infekcija, tuomet gydymą turėtų skirti specialistas.

Parengė Undinė Gilė

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Facebook