Vėlyva motinystė – kiekvienai savi pliusai ir minusai

Keliones į svečias šalis Rekvita pamėgo nuo pat paauglystės – dalyvaudama moksleivių mainų programose. Po pirmojo studijų kurso išėjo akademinių atostogų ir išskrido į Ameriką, o baigusi mokslus nusprendė, jog nori ten, kur šilta, taigi keletui metų išvažiavo į Kiprą. Po to sekė Anglija, Italija, tada atsidūrė Indijoje (Mumbajuje), kuriame praleido 3 metus. Dabartinis Rekvitos Balčiūnaitės darbas glaudžiai susijęs su Indija ir tarptautine geležies rūdos prekyba. Grįžusi į Lietuvą ji dirba nuotoliniu būdu, kuris netrukdo džiaugtis motinyste.

Po ilgų klajonių po pasaulį Lietuvoje moteris sutiko savo gyvenimo žmogų, su kuriuo augina dvejų metukų Martį, o po poros mėnesių gims antrasis sūnelis. Pirmagimio Rekvita susilaukė jau priartėjusi prie keturiasdešimtmečio. Kokia gi ta vėlyva motinystė, dėl kurios daug diskutuojama ir sklando įvairių mitų.

Atrodytų, su metais gyvenimas nusistovi ir kuo toliau, tuo mažesnis entuziazmas auginti vaiką, nes gali numanyti, ką tai reiškia. Ar Jums taip nebuvo?

Giliai viduje žinojau, jog kažkada turėsiu šeimą ir porą vaikelių, tačiau stabilumas atėjo vėlesniame amžiuje, be to, nebuvau iš tų moterų, kurios trokšta vaikelio vos tik įkėlusios koją į suaugusiųjų gyvenimą. Juk pasaulis toks platus, tiek nematytų vietų, nepatirtų įdomybių.

Nuo paauglystės pradėjau keliauti po svečias šalis ir sau sakiau: „Nutūpsiu tik tada, kai apskrisiu visą Žemę.“ Galbūt iš dalies mano pasirinkimą paveikė ir ankstyvoje jaunystėje kartojami mamos žodžiai: „Dukrele – keliauk, kol esi viena.” Taigi verta gerai apgalvoti, kokiomis mintimis dalinamės su savo vaikais!

Žmonėms, kurie dar neturi vaikučių, palinkėčiau labai gerai apgalvoti, ar tikrai jūs jau pasiruošę ir norite šeimos – ne tik begalinių džiaugsmų, bet ir dar didesnių rūpesčių. Ne naujiena, jog tai sunkus, kantrybės, ištvermės ir supratimo reikalaujantis darbas, kurio negali mesti, kada tik panorėjus. Nepaisykite kitų žmonių spaudimo, kad jau laikas vaikams, anūkams ir pan., ar jūsų draugės aplinkui laukiasi, nes vaiką teks auginti jums. Kiti ateis tik keletui valandų su juo pažaisti, tačiau naktimis keltis ir pas gydytojus su vaikais keliauti teks jums. Išnešioti vaikelį ir pagimdyti yra viena medalio pusė, bet dar jį reikės užauginti ir paleisti į platųjį pasaulį!

Ar nebijojote, kad nėštumas bus nelengvas, nekamavo įkyrios mintys dėl būsimo vaikelio sveikatos?

Pirmąjį sūnų pagimdžiau jau sulaukusi 39 metų. Vaikelio mudu tuomet neplanavome, tačiau tikrinantis sveikatą man buvo aptikta gimdos mioma. Viena gydytoja patarė operuoti, o tai reikštų, kad po operacijos reikėtų bent metus ar net daugiau laukti, kol galėčiau pastoti. Kita gydytoja patarė gimdyti ir nedaryti jokių operacijų. Taigi pasirinkau antrą variantą. Nėštumas buvo lengvas, be jokių komplikacijų, turėjau daug energijos ir lydėjo puiki laukimo nuotaika.

Dėl vaikelio sveikatos, manau, visoms mamoms kyla įvairių minčių, tačiau vijau jas šalin ir, žinoma, buvo atlikti genetiniai tyrimai, kurie Lietuvoje skiriami moterims nuo 35 metų.

Medikų teigimu, vyresnės moterys gimdo sunkiau ir laikotarpis po gimdymo sudėtingesnis, kaip Jums sekėsi?

Deja, neturiu su kuo palyginti šio periodo – vaikelis pirmas. Man buvo diagnozuotas gestacinis diabetas (nėščiųjų cukraligė), o tai laikoma nėštumo komplikacija, nors man asmeniškai tas diabetas didelių problemų nesukėlė, tik reikėjo matuoti cukraus kiekį kraujyje ir papildomai tikrintis, na ir, žinoma, nevalgyti saldumynų neribotais kiekiais. Nėštumui pasibaigus, toks diabetas taip pat praeina. Per antrą nėštumą šios problemos nebėra.

Gimdant buvo atliktas cezario pjūvis, nes kūdikėlis išaugo didesnis, nei prognozuota, o pooperacinis laikotarpis praėjo sklandžiai.

Kaip dabar sekasi nešiojant antrąjį vaikelį?

Nėštumas lengvas, kaip ir pirmasis, tik vienintelis blogas dalykas yra miego trūkumas, o dėl to didesnis nuovargis. Juk nebėra laiko pagulinėti, kada tik norisi, – reikia rūpintis dvimečiu sūneliu.

Vaikas pakeitė jūsų – aktyvios keliautojos – gyvenimą, įpročius. Ar lengvai prisitaikėte prie naujos situacijos?

Susilaukus pirmagimio, gyvenimo ritmas iš tiesų pasikeičia, o ypač tada, jei gyvenai aktyviai, ne sėsliai. Pirmieji mėnesiai man buvo labai sunkūs, ypač dėl miego trūkumo. Manau, daug mamų sutiks, jog mes iš pradžių tampame lyg zombiai: pavargusios, neprivalgiusios, kartais piktos. Esu labai dėkinga savo mamai, kuri, kiek galėjo, buvo šalia pirmaisiais mėnesiais po vaiko gimimo.

Dėl prisitaikymo prie pasikeitusios gyvenimo situacijos galiu pasakyti tik tiek, jog tai sąmoningai pasirinktas kelias. Galbūt sunkesnis, nei manėme iš pradžių, tačiau tai dar vienas gyvenimo etapas, kuriam mes buvome pasiruošę. Džiaugiuosi, kad iki vaikelio gimimo gyvenau labai gražų, kupiną kelionių ir įvairių potyrių gyvenimą, taigi, atsigręžusi atgal, galiu būti rami ir neturiu pagrindo gailėtis, kad kažko nepadariau savo jaunystės metais. Be to, vaikai juk taip greitai auga: žiūrėk, jau eina į darželį, ir tu turi laiko savo mylimam pomėgiui, kelionėms su paūgėjusiais mažyliais, kurios taip pat yra labai smagios.

Vienas iš mitų, kad vyresnei mamai fiziškai sunkiau auginti, keltis naktimis. Ką apie tai galėtumėte pasakyti?

Šio mito nepaneigčiau, manau, tai yra tiesa. Miego trūkumas vyresniame amžiuje labiau išvargina, ir fizinės jėgos taip pat nebe tokios kaip dvidešimties. Na, žinoma, yra išimčių ir šiuo atveju, jei žmogus sportiškas, aktyvus, sveikai gyvena ne vienerius metus.

Jaunystėje į viską žiūri paprasčiau, o vėliau pradedi labiau dėl visko jaudintis, bijoti. Ką manote, ar vėliau gimusiam vaikui negresia išlepinimas, pernelyg didelė globa, kontrolė?

Visada maniau, jog būsiu griežta mama ir auginsiu vaiką labai disciplinuotai. Deja, ne visada taip būna, kaip manome. Mūsų atveju, tėtis yra daug griežtesnis ir nurodantis ribas, kas galima, o kas ne. Mama daugumą dalykų leidžia, o jei iškyla rimtesnių klausimų, laukiame tėčio, kada grįš iš darbo, ir tariamės.

Brandesniame amžiuje, manau, ramiau žiūrime į iškylančias sveikatos problemas ir mažiau panikuojame. Nes visgi gyvenimiška patirtis praverčia daugelyje situacijų. O ar gresia išlepinimas ar pernelyg didelė globa, tai jau labai asmeninis reikalas, nepriklausantis nuo tėvų amžiaus.

Kokie, Jūsų nuomone, vėlyvos motinystės pliusai ir minusai?

Pliusai, jog gyvenimas jau stabilesnis ar visiškai nusistovėjęs, tekantis tiesia vaga. Moteris tikslingai nori kūdikio, tam ruošiasi. Taip pat yra svarbu finansinė pusė: brandesnio amžiaus žmogus paprastai jau įsitvirtinęs darbe.
Pagrindiniai minusai, manau, sveikatos ir pastojimo, kūdikio išnešiojimo problemos bei didesnė persileidimų ir apsigimimų tikimybė. Nuovargis šiuo atveju lieka antrame plane.

Sūnelio auginimą derinate su darbu namuose, kaip spėjate?

Darbų esu pasilikusi minimaliai, taigi spėju juos padaryti vakare ar per mažojo pietų miegą. Kitaip nežinau, ar susitvarkyčiau, nes vos tik Martis pamato mano rankose kompiuterį, iškart ir jam prireikia būtent mamos kompiuterio, taigi susikaupti tiesiog neįmanoma. Žinoma, kai vaikas lanko darželį, situacija visai kita, tada galima ramiai darbuotis namuose. Bet mes tik pradėjome eiti į darželį, tad daugiau laiko, deja, praleidžiame namuose: savaitę darželyje, o žiūrėk, kitą savaitę jau namuose gydomės slogą ar kosulį.

Kalbėjosi Neringa Grabauskienė
Nuotraukos iš asmeninio albumo ir studijos “Dūdė Foto”

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Facebook