Vidurių užkietėjimas – daugelio nėščiųjų problema

Nėščia moteris turėtų išvengti vidurių užkietėjimoNėštumo metu, veikiamas hormonų, persitvarko visas moters organizmas. Šie pokyčiai lemia ir dažną nėščiųjų negalavimą – vidurių užkietėjimą. Tai nėra liga, o labiau nėštumo fiziologijos nulemtas simptomas. Vidurių užkietėjimas nėštumo periodu susijęs su sumažėjusiu virškinamojo trakto raumenų tonusu, dėl kurio lėčiau slenka žarnų turinys. Be to, šiuo periodu storojoje žarnoje sumažėja vandens, dėl to žarnyno turinys sausėja, džiūsta, kietėja. Dar vienas veiksnys – gimdos didėjimas: mat ji stumia ir spaudžia žarnyną, taip trikdydama jo veiklą.

Nėščiosios žarnyno veikla priklauso ir nuo mitybos įpročių (maistinių skaidulų, skysčių vartojimo), fizinio aktyvumo, emocijų. Daugelis moterų, besilaukdamos vartoja geležies papildus, preparatus rėmens graužimui slopinti, kurie taip pat gali skatinti vidurių užkietėjimą.

Yra duomenų, kad užkietėję viduriai vargina net 50 % nėščiųjų. Vienoms tai atsitinka pirmojo nėštumo trečdalio metu, kitoms – nėštumo pabaigoje, o dar kitoms viduriai kietesni ir nėštumo pradžioje, ir pabaigoje.

Užsitęsus šiam negalavimui, pablogėja apetitas, atsiranda šleikštulys. Didėjant spaudimui mažajame dubenyje, ypač tuštinimosi stangų metu, plečiasi hemorojiniai mazgai išeinamosios angos ir tiesiosios žarnos srityje. Dėl to vystosi hemorojinė liga, gali atsirasti išeinamosios angos įplėšų.

Besilaukianti moteris daugelio vaistų vartoti negali, taigi vidurių užkietėjimą reikia mažinti fiziologiniais būdais. Pirmiausia ir svarbiausia – koreguoti mitybą. Nėščioji turėtų gerti pakankamai vandens (1,5–2 litrus per dieną). Būtina judėti, rytais daryti lengvą mankštą, plaukioti, vaikščioti – tai naudinga ne tik žarnyno veiklai stimuliuoti, bet ir bendrai moters savijautai.

Saugiausi ir fiziologiškiausi laisvinamieji yra ląsteliena (maistinės skaidulos), esanti daržovėse, vaisiuose, uogose, grūdinėse kultūrose, rupaus malimo duonoje, papildytoje saulėgrąžomis, sėlenomis. Maistinės skaidulos gali būti įvairios kilmės, tirpios bei netirpios – nuo to labai priklauso jų veiksmingumas. Vienos pačių efektyviausių – smiltyninio gysločio skaidulos, kurių poveikis itin švelnus. Be to, jos sugeria daugiau vandens nei bet kurios kitos – net 20 – 25 kartus daugiau nei sveria pačios. Dar viena išskirtinė smiltyninio gysločio skaidulų savybė, kad jose nėra fitatų, kurių gausu kviečiuose esančiose skaidulose. Fitatai slopina mineralinių medžiagų įsisavinimą, todėl nėštumo periodu patartina jų vengti.

Dar viena skaidulų rūšis, kuri veikia skirtingai nei smiltyninis gyslotis, tačiau taip pat naudinga užkietėjus viduriams – inulinas. Jo daugiausia šakniavaisiuose – svogūnuose, cikorijose, artišokuose, poruose. Virškinant daug inulino turintį maistą, jo skaidulos nuslenka plonąja žarna visiškai nesuskaidytos, o pasiekę storąją žarną jos virsta bifido bakterijomis – viena svarbiausių pieno rūgšties bakterijų kultūrų, kurios natūraliai yra žmogaus žarnyne. Pieno rūgšties bakterijos mėgsta drėgną aplinką, tad smiltyninis gyslotis ir bakterijų kultūros puikiai dera. Tyrimai rodo, kad šių dviejų komponentų sinergija padeda

Patogus, saugus ir lengvai prieinamas sprendimas yra maisto papildas LEPICOL milteliai.  Šių miltelių sudėtyje yra visi minėti komponentai, o LEPICOL PLUS dar papildytas ir virškinimą gerinančiomis augalinėmis medžiagomis. Šiuos maisto papildus galima vartoti tiek nėštumo, tiek žindymo laikotarpiu.

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

*

Facebook