Vitaminai ir papildai nėštumo metu

Nėštumo metu išauga poreikis tam tikroms maisto medžiagoms – vitaminams, baltymams, mikroelementams (magniui, geležiai, cinkui, folio rūgščiai, kalciui ir kt.). Moters organizmas nėštumo metu sugeba adaptuotis prie tam tikrų mikroelementų trūkumo, tačiau tokiu atveju nesugeba aprūpinti vaisiaus vystymosi svarbiomis medžiagomis. Pati svarbiausia rekomendacija –sveika, subalansuota mityba iki nėštumo, nėštumo metu ir po gimdymo. Tačiau net ir laikantis subalansuotos mitybos rekomendacijų, ne visada įmanoma gauti su maistu pakankamą kiekį visų reikiamų mikroelementų ir vitaminų. Įtariant tam tikrų medžiagų trūkumą, svarbiausia atskirti ir diagnozuoti, kokio vitamino ar mikroelemento trūksta, ir mitybą papildyti papildais, kuriuose yra trūkstamų medžiagų. Vieno idealaus preparato visoms būsimoms mamoms nėra. Kiekvienos moters organizmas nėštumo metu turi savų ypatybių ir individualių poreikių. Dėl to, prieš skubant pirkti vitaminus, būtina pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu.

Folio rūgštis. Folio rūgštis vienas svarbiausių mikroelementų, kurį gydytojai rekomenduoja vartoti papildomai prieš pastojimą ir pirmąjį nėštumo trimestrą. Folio rūgšties vartojimo nėštumo metu indikacija – vaisiaus nervinio vamzdelio sklaidos defektų profilaktika. Norint jos atsargas papildyti su maistu, būtina valgyti kepenėles, pupeles, žaliuosius žirnelius, kopūstus ir kitas daržoves. Rekomenduojama folio rūgšties dozė – 400 µg per parą, tačiau, esant padidintos rizikos nėštumui, rekomenduojama paros dozė 5 mg. Padidintos rizikos nėštumui priskiriamos nėščiosios, vartojančios vaistus nuo traukulių, sergančios cukriniu diabetu, gestaciniu diabetu, jei kūno masės indeksas didesnis nei 30 kg/m2 ar anksčiau gimusiam vaikui diagnozuota patologija, susijusi su nervinio vamzdelio defektu.

B grupės vitaminai. Šie vitaminai svarbūs vaisiaus ir kūdikio neurologinei raidai, sumažina nutukimo, insulinui rezistentiško diabeto ir gestacinio diabeto riziką. Vitamino B12 trūkumas naujagimystės laikotarpiu yra susijęs su vystymosi regresija, hipotonija ir cerebrine atrofija.
Todėl besilaukiančioms vegetarėms ar veganėms moterims rekomenduojama racioną nėštumo ir laktacijos metu papildyti vitaminu B12.

Vitaminas D. Vitaminas D padeda organizmui pasisavinti kalcį, fosforą ir magnį. Vitaminas D reikalingas vaisiaus skeleto vystymuisi bei kaip rachito ir osteoporozės profilaktika po gimimo, svarbus nervų sistemai ir imunitetui. Natūralūs vitamino D šaltiniai yra žuvų taukai, jautienos ir menkės kepenys, ikrai, sviestas, pienas, sūris, kiaušinio trynys, mėsa, silkė, lašiša, ungurys. Žmogaus organizme vitaminas D susidaro veikiant ultravioletiniams spinduliams.

Dažniausiai vitamino D trūksta mažai saulėje būnančioms, tamsesnio gymio moterims, sergant rachitu ar kai kūno masės indeksas didesnis nei 30 kg/m2. Profilaktiškai vitamino D papildus rekomenduojama vartoti tik nustačius bendrojo vitamino D-25 (OH) trūkumą kraujyje.

Vitaminas A. Šios grupės vitaminai svarbūs tokiems organizmo fiziologiniams procesams, kaip augimas, reprodukcinė funkcija, imunitetas, epitelinio audinio barjerinė funkcija. Pagrindiniai natūralūs vitamino A šaltiniai yra žuvų taukai, kepenys, pieno produktai, kiaušinio tryniai, morkos, moliūgai, pomidorai, kopūstai, špinatai, brokoliai, salotos. Per didelis gaunamas vitamino A kiekis pirmuoju nėštumo trečdaliu veikia teratogeniškai – didina centrinės nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių sistemos, skydliaukės vystymosi defektų riziką, tačiau papildomas vitamino A skyrimas antruoju ir trečiuoju nėštumo trečdaliu yra saugus ir rekomenduotinas moterims, turinčioms vitamino A trūkumą.

Geležies preparatai. Nėščiųjų anemija – viena dažniausių akušerinių patologijų, diagnozuojama net 38 proc. nėščiųjų, iš kurių daugiau nei 50 proc. susijusios su geležies stoka. Nėščiųjų anemija susijusi su padidėjusia nėštumo rizika vaisiui ir motinai. Anemija lemia padidėjusią vaisiaus augimo sulėtėjimo, hipoksijos, priešlaikinio gimdymo, infekcijų riziką. Moteriai galimos tokios komplikacijos, kaip susilpnėjusi imuninė sistema, bendras silpnumas, greitas nuovargis, polinkis į depresiją, padažnėjęs kvėpavimas ir širdies susitraukimų dažnis bei padidėjęs kraujo transfuzijos poreikis po gimdymo. Todėl visoms pacientėms, kurioms diagnozuota nėščiųjų anemija, būtina skirti papildomų geležies preparatų.

Omega 3 ir omega 6 riebalų rūgštys. Minėtos rūgštys yra polinesočiosios riebalų rūgštys, kurios būtinos mūsų organizmui, gaminant įvairius biologiškai aktyvius junginius. Omega 3 riebalų rūgštys svarbios gebėjimui mokytis, atminčiai, koncentracijai, vaisiaus smegenų ir tinklainės formavimuisi. Žmogaus organizmas nesugeba pats pasigaminti omega riebalų rūgščių – jas svarbu gauti su maistu. Omega 6 riebalų rūgščių per parą suvartojamas pakankamas kiekis. Jų yra sojose, kukurūzų aliejuje, kai kuriose saulėgrąžų aliejaus rūšyse. Omega 3 riebalų rūgščių, gaunamų su maistu, dažniausiai nepakanka. Jų gausu šaltųjų jūrų žuvyse, ypač skumbrėje, lašišoje, tune, Atlanto silkėje, upėtakyje. Kad su maistu būtų gaunamas pakankamas šių riebalų rūgščių kiekis, nėščioji į savo racioną jūros gėrybes turėtų įtraukti 2–3 kartus per savaitę. Moterims, nesuvartojančioms minėto kiekio jūros gėrybių, rekomenduojama papildyti dietą žuvies taukais ar nėščiosioms skirtais papildais, kurių sudėtyje yra omega 3 riebalų rūgščių.

Magnio preparatai. Šie mikroelementai nėštumo metu skiriami, jei vargina mėšlungis ar vidurių užkietėjimas. Naujausių tyrimų duomenimis, magnio preparatai neturi įtakos gimdos tonusui, nemažina priešlaikinio gimdymo rizikos. Magnio preparatus papildomai turėtų skirti nėštumą prižiūrintis specialistas. Norint papildyti magnio atsargas su natūraliais produktais, į maisto racioną vertėtų įtraukti riešutus, jūros gėrybes, kakavą, įvairias kruopas, žalias lapines daržoves, moliūgų sėklas.

Kalcio preparatai. Kalcis sudaro kaulų pagrindą. Nėštumo metu per dieną kalcio reikia 1000–1200 mg. Kalcio atsargas galima papildyti vartojant pieno produktus: pieną, kefyrą, grietinę, rūgpienį, varškę, sūrį, taip pat jo yra lapinėse ir žaliose daržovėse, žuvyje.

Cinkas. Šis mikroelementas padeda formuotis imuninei sistemai, skonio, regos ir uoslės pojūčiams, nuo jo priklauso kraujo krešėjimas ir vaisingumas. Dėl jo trūkumo sutrinka ląstelių dauginimasis, taigi ir vystymosi procesai. Cinko atsargas galima papildyti dažniau valgant vynuoges, pupeles, brokolius. Nepakeičiamas cinko šaltinis šilauogės.

Ištrauka iš naujos knygos „Nėštumas, gimdymas, pirmieji gyvenimo metai“ (gydytojos akušerės ginekologės Gretos Balčiūnienės informacija)

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Facebook