Žaidimas – dalykas rimtas!

Kokiais keistais laikais gyvename – pamirštame žaisti… Jau pamiršome, ko buvome išmokę iš savo giminaičių žinduolių. Pamiršome pačių kadaise žaidžiant patirtą malonumą. Pamiršome, kad tai, ko išmokstame žaisdami, lieka ilgam.

Dabar net vaikų darželyje kaip mokiniams į pasiekimų knygeles rašomi objektyvūs rezultatai, kartais dar pridedant vertinimą dėl sugebėjimo mokytis toliau. Neliko ritualų, kurie žymėjo perėjimą iš paauglystės į suaugusiojo gyvenimą, juos pakeitė sadistiškos „krikštynos“ ar net nusikalstamas smurtas, o kartais – per ilgai užsitęsusi „paauglystė“.

Likusią tuščią spontaniškų ir keliese draugiškai su malonumu žaidžiamų žaidimų vietą pamažu užėmė kiti. Šie nebepasiekiami be interneto, pinigų ir (arba) tam tikrų įgūdžių (profesionalus sportas, be saiko gadinami ir lauk metami žaislai, azartiniai lošimai ar vaizdo žaidimai), labiau praverčia komerciniams interesams ar tampa kovos dėl įtakos priemone, o „žaidėjas“ lieka vienišas priešais ekraną ar valdymo pultą, vienišas priešais virtualųjį pasaulį. Kitaip tariant, atsietas nuo bet kokio žaidimo.

Ar šiais laikais nepasigendame žaisti reikalingų sąlygų tiek ugdymo įstaigose, tiek šeimose? O juk žaidimas būtinas žmogui formuotis ir ugdyti socializacijos įgūdžius. Jis suteikia kryptį vaiko impulsams ir fantazijoms. Be to, žaidimas reikalingas kūrybiškumui žadinti.

Visais laikais (kodėl šiandien turėtų būti kitaip?) mažajam žmogučiui jau nuo pirmųjų dienų rūpėjo žaisti: tirti aplinkinį pasaulį, bandyti naujus sąmoningus judesius, žaisti savo rankomis, veidu, balsu ar barškučiu, o vėliau… kitais daiktais, kitomis aplinkybėmis. Žaidimas ne tik leidžia patirti emocijų, bet ir suteikti simbolį patirtam jausmui.

Deja, kai vaikystėje buvo nepakankamai žaista, paauglystėje kyla tam tikrų sunkumų: linkstama bėgti nuo santykių arba juos nutraukti, užuot taikiai išsiskyrus; elgiamasi agresyviai, o ne mėginama išsiaiškini skirtingus požiūrius, nes trūksta žaismingumo tiek vertinant save, tiek kitus. Dėl to būna sunku suvaldyti savo mintis ir fantazijas. Kartais pritrūksta žaismingumo ko nors mokantis; užslopinami intelektiniai ir socialiniai gebėjimai; stinga kūrybiškumo ir išradingumo. Stokojant žaidimo patirties vėliau sunkiau atsiskleisti ir darbe, užmegzti santykius su kitais, netenkama subtilaus malonumo, kurį paprastai juntame žaisdami žodžiais, juokaudami.

Tačiau turintieji žaidėjo įgūdžių visa tai, ką patyrė vaikystėje, galės panaudoti ir kūryboje, ir visuomenės gyvenime, be to, mokės tuo dalytis!

Galime net neabejoti: nuo to, kaip žaidėme, priklausys, kaip gyvensime. Todėl palaikykime savyje norą žaisti ir ryšį su mumyse esančiu vaikiškumu ir jaunatviškumu.

Patrice Huerre.  Žaiskime! Žaisdami mokomės gyventi

Iš prancūzų kalbos vertė Ilona Valujevičienė

Leidykla „Baltos lankos“

Ar šiais laikais, kai mūsų vaikams jau nuo mažens  į pasiekimų knygeles rašomi vertinimai, kai paprastas, neįpareigojantis žaidimas nebeskiriamas nuo ugdomųjų žaidimų, nesame praradę noro žaisti tiesiog savo malonumui?

Net ir nuolatos patirdami visuomenės spaudimą siekti gerų darbo rezultatų ir komercinės sėkmės, neturime pamiršti, kad žaidimas yra būtinas žmogui formuotis, jis padeda ugdyti socializacijos įgūdžius ir kūrybingumą. Taip pat suteikia kryptį vaiko impulsams ir fantazijoms. Jei nebuvo pakankamai žaista vaikystėje, vėliau, ypač paauglystėje, dėl to gali kilti rimtų padarinių.

Vaikų psichiatras Patrice’as Huerre’as, daugelio leidinių tėvams ir specialistams autorius, trisdešimt metų tyrinėjantis paauglių problemų prevencijos ir gydymo sritį, šioje knygoje atsako į mums rūpimus klausimus:

· ar reikia žaisti su vaikais?

· ar žaislai būna netikę?

· ar verta baimintis vaizdo žaidimų?

· ar vienatvę mėgstantį vaiką turime versti žaisti su kitais?

· kas būdinga pradinuko žaidimams?

· ar paauglystėje vis dar žaidžiama?

Nuo to, ką ir kaip žaidėme vaikystėje, priklausys, kaip gyvensime suaugę.

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Facebook