Žindymas po Cezario operacijos

Gamta sukūrė natūralųjį gimimą kūdikio perėjimui iš jo mažojo pasaulėlio motinos įsčiose į šį didelį pasaulį po saule. Deja, ne visiems tai sklandžiai pavyksta. Žmonės išrado genialų būdą, kuris daugeliu nesėkme gręsiančių atvejų išgelbsti mažąjį žmogų arba jo motiną, o neretai ir jų abiejų gyvybes –Cezario pjūvio operaciją.

Gausa kelia abejonę

Kažkada, ganėtinai legalios „prekybos“ medicininiais abortais laikais, kai jų skaičius Lietuvoje buvo beveik toks pats kaip ir gimusių vaikų, santykiu 9:10 (1990–1995 m.), poliklinikose nėščiųjų klausdavo „Ar gimdysi?“ Dabar vis dažniau pasiteiraujama –„Kaip gimdysi?“ Cezario pjūvio operacijų dalis tarp visų gimdymų nuo 13 procentų 2001 metais išaugo iki 25 procentų 2010 metais.

Ar tikrai taip greitai net du kartus padaugėjo rimtų priežasčių jas atlikti? Ar Lietuvoje vis daugiau ir daugiau moterų nebegali pačios padaryti tai, kam gamta jas ruošė per milijonus evoliucijos metų? Pasaulinė Sveikatos Organizacija skelbia, jog pagal tikras medicinines indikacijas Cezario pjūvio prireikia nuo 5 iki 15 procentų visų gimimų.

Matyt, kartais išties būtų pravartu žinoti, jog net jei nei cento nepaliekama „kišenėje“, chirurginės operacijos yra papildomai finansuojamos per lėšų iš ligonių kasų skirstymą. Jeigu jau gerokai iš anksto pasijusite kreipiama tuo keliu, klauskite dar ir dar – „kodėl?!“ Išgirskite daugiau nuomonių. Ypač tų specialistų, kurie pagarsėję kaip natūralaus gimdymo šalininkai. Net ir jie nevilios moterį gimdyti pačiai, jeigu po visų reikalingų tyrimų įsitikins, jog Cezario pjūvis tikrai būtinas.

Beje, iškviestas budėjimo ligoninėje metu, aš ne kartą mačiau tokią operaciją.  Neįsivaizduokite, jog tai yra labai patogus kūdikio išėjimas pro „paradui plačiai atvertus vartus“. Atrodo ganėtinai drastiškai. Visada likdavo įspūdis, jog nenorėčiau, kad man tai būtų išrinkta vietoje normalaus natūralaus gimimo galimybės.

Susitarkite iš anksto

Dalies Cezario pjūvio operacijų neišvengiamumas jau būna aiškus gerokai prieš gimdymo terminą. Pavyzdžiui, žemai esančios ir todėl užstosiančios kelią naujagimiui, placentos niekaip neįmanoma perkelti į kitą, aukštesnę gimdos vietą. Jau iš anksto mama su tėčiu gali apgalvoti savo planus ir su gydytojais aptarti nuskausminimo būdą bei pooperacinę taktiką.

Dėl žindymo sėkmės, esant galimybei, geriau rinktis ne bendrinį nuskausminimą – narkozę, o vietinę stuburinę nejautrą. Tada mama nepramiegos vaikelio gimimo, galės ne tik išgirsti jo pirmąjį pasisveikinimą su šiuo pasauliu ir pamatyti savo išsvajotąjį džiaugsmelį, bet ir pati nuraminti jo išgąstį (tikrai būna dėl ko!). Taip pat – kaip ir gimusieji natūraliai, per Cezario pjūvį gimęs vaikas gali prisiglausti prie savo mamytės tuojau pat. Taip pat susitarkite, kad tėveliui leistų būti šalia ir padėti mamai. Aišku, jis tam turi tinkamai pasiruošti.

Pirmasis prigludimas

Be abejo, operacijai dar nesibaigus (juk dar reikės iš gimdos išimti placentą, atidžiai susiūti visus pjūvio sužeistus audinius) naujagimis negalės gulėti ant mamos pilvo. Tačiau mamos krūtinė jam bus prieinama. Dar mama negalės vaikelio glausti ir glostyti abiem rankomis: nors viena bus laisva, antrąją – su adata arba kateteriu venoje – teks laikyti nuolat ištiestą. Taigi mamai reikės pagalbos. Geriausia, jeigu šalia bus jau pamokytas tėtis. Pagaliau ir slaugytoja gali padėti priglaudžiant vaikelį prie mamos krūtinės.

Kaip ir po natūralaus gimdymo, kūdikio nereikia versti iš karto apžioti spenelį, bet leisti jam nurimti ir priprasti: užuosti mamą, prisiglaudus ausimi išgirsti jam pažįstamą širdies plakimą ir kvėpavimo garsus, paskui pajusti pirmąjį norą valgyti, kuris įprastai pasireiškia seilių pasirodymu. O tada – jau ir burna priglusti prie krūties.

Po gimdymo per Cezario pjūvį kuo greičiau pradėti žindyti yra taip pat naudinga, kaip ir pagimdžius natūraliai. Tai skatina pieno gamybą krūtyse, o dėl spenelių dirginimo pagausėjęs hormonas oksitocinas stimuliuoja ne tik pieno tekėjimą, bet ir spartesnį gimdos susitraukimą ir jos gijimą. Priešpienis teikia imunines medžiagas naujagimio atsparumui prieš infekcijas ir – kaip pirmoji maisto porcija – sužadina žarnyno judesius ir pirmųjų naujagimio išmatų, kuriose susikaupęs nebereikalingas bilirubinas, greitesnį pašalinimą. Tai padeda išvengti naujagimio geltos.

Jeigu prireiktų narkozės

Nuskausminimui naudojant narkozę, pirmasis kūdikio priglaudimas prie krūties bus galimas šiek tiek vėliau, mamai atsibudus. Beje, naujagimiui irgi teko nujautrinančių medžiagų per kraują, atitekantį iš placentos. Todėl jis gali būti mieguistai vangokas ir nelabai domėtis aplinka bei norėti ir sugebėti žįsti.

Geriausia, jei tuo laiku su vaikeliu galėtų būti tėtis. Jis kalbintų, glostytų, panešiotų ir gal net pasiguldytų nuogutį sau ant krūtinės, taip suteikdamas naujagimiui taip svarbų nuraminimą ir betarpį oda prie odos sąlytį su artimu žmogumi. Tėčiai, kurie įtraukiami į aktyvią naujagimio priežiūrą, labai prisiriša prie vaiko, mieliau bendrauja su juo ir vėliau, moka lengviau nuraminti pravirkusį. Žindymas paprastai pradedamas pooperacinės slaugos palatoje, kai mama jau prabunda ir naujagimis darosi guvesnis, ima nerimauti. Dažniausiai tai atsitinka jau per pirmąją valandą po gimimo. Taigi tikrai ne per vėlai, kad žindymas būtų sėkmingas.

Nekentėkite skausmo

Prabudusi iš narkozės, mama jau gali drąsiai žindyti naujagimį, nors jos kraujyje dar būtų nemažai žaizdų skausmą malšinančių vaistų. Taip netgi geriau, nes skausmai tikriausiai gerokai trikdytų jos pirmojo susitikimo su savo jau gimusiu vaikeliu džiaugsmą. Be to, skausmas ir žindant stabdytų pieno tekėjimą iš krūties. Dėl kūdikio galimybės apsinuodyti mamos vaistais nerimauti nereikia – jos beveik nėra. Pailgintai nejautrai vartojami tokie vaistai nuo skausmo, kurių į motinos pieną patenka labai mažai, o ir tie, susijungę su pieno baltymais, pasidaro nebeveiksmingi.

Cezario pjūvis priskiriamas prie didžiųjų chirurginių operacijų. Plačių ir gilių daugelio pilvo sienos sluoksnių ir gimdos žaizdų gijimas užtrunka daug dienų. Todėl ir vaistus nuo skausmo mamai teks vartoti dar ir sugrįžus su vaikeliu namo. Rekomenduojama išgerti ar suleisti mažiausią reikalingą, kad nejaustų skausmo, vaisto dozę. Tikrai neverta bandyti būti kankine ir vaistų atsisakyti visiškai. Kaip minėjau, tie vaistai, kuriuos gydytojai paskirs žinodami, jog mama žindo, nepakenks kūdikiui, o jos pačios gyvenimas be didelių skausmų tikrai bus šviesesnis. Be to, su kiekviena diena pieno krūtyse gausėjant, lygiagrečiai silpsta gyjančių žaizdų skausmai ir vaistų reikia vis mažiau.

Žindymo sėkmei

Kaip ir natūraliai pagimdžius, taip ir po Cezario pjūvio operacijos, svarbiausias motinos pieno gamybą skatinantis veiksnys yra dažnas žindymas. Glauskite kūdikį prie krūties, kada tik jis to panori. Naujagimį rekomenduojama maitinti bent kas 2 valandas per dieną, ir su ne didesniais kaip 4 valandų tarpais naktį. Taip susidaro maždaug 10–12 žindymų per parą.

Įsitikinkite, jog kūdikis gerai priglunda prie krūties. Plačiai išsižiojęs, jis burna turi apimti ne vien tik spenelį, bet ir didumą tamsesniojo laukelio – areolės. Tuomet ir mažasis gerai pavalgys, ir mama išvengs spenelių pakenkimo. Nekiškite naujagimiui į burną čiulptuko, nes tai gali trikdyti gebėjimą gerai žįsti, ir neduokite gerti jokių kitų skysčių – jie slopins apetitą.

Jeigu atsitiktų taip, jog dėl sveikatos problemų naujagimis laikinai negalėtų būti kartu su mama, per tą laiką pieną iš krūtų reikėtų ištraukinėti dirbtinai. Geriausiai tam tiktų elektrinis pientraukis. Gimdymo namuose jų būna. Reguliarus pieno ištraukimas stimuliuotų pieno gamybą krūtyse, apsaugotų nuo krūtų uždegimo ir naujagimį aprūpintų pačiu vertingiausiu maistu.

Grįžus namo

Gimdymas per Cezario pjūvį buvo didelė operacija. Kol išgys ir sustiprės, mamai poilsio reikės dar daugiau negu po įprasto gimdymo.  Namie susikurkite „žindymo stotį“. Kūdikį guldykite lopšyje greta mamos lovos arba, dar geriau, toje pačioje lovoje. Turėkite šalia pakankamai vystyklų, ąsotį su sultimis ar vandeniu, užkandžio. Ir daug pagalvių! Jomis mama galės apsikamšyti, kad gulint ar sėdint nebūtų spaudimo ar nepatogaus tempimo, kad kūdikis neįspirtų į pilvą.

Po operacijos mama nepajėgs viską padaryti pati. Net vien tik atlikti savo pačios ir vaikelio priežiūros reikalus jai gali būti sunki užduotis. Reikės beveik nuolatinės pagalbos. Tegu tėvelis gauna bent kelias išeigines dienas, o dar geriau – savaites, atostogų. Jeigu tai būtų neįmanoma, gal galėtų padėti giminaitė ar geriausia draugė. Arba bent samdyta moteris. Kažkas, kas pasirūpintų skalbimu, virimu, indais, dulkėmis… 

Bus gerai!

Mama dėl gimdymo per Cezario pjūvį gali patirti daug įvairių emocijų. Ypač jeigu ši operacija buvo neplanuota. Neretai mamos nusivilia, kad nepavyko pagimdyti pačioms, nors tik apie tai svajojo. Jos gali netgi bijoti, jog tai kažkokia netikusi lemtis, todėl gali nepavykti ir žindyti. Tokie nerimavimai paprastai būna visiškai nepagrįsti, nes nėra priežasčių, dėl kurių žindymas nebūtų sėkmingas.

Gimdymui gali sutrukdyti tikrai neįveikiamos kliūtys, kaip jau anksčiau minėta placentos pirmeiga. Žindymui paprastai anatominių kliūčių nebūna. Nepaisant gimdymo aplinkybių, mamos nusiteikimas, išankstinis pasiryžimas žindyti ir maitinimas krūtimi yra esminiai dalykai nuo kurių labiausiai priklauso žindymo sėkmė ir trukmė.

Be abejo, po Cezario operacijos mamai gali prireikti daugiau ištvermės ir kantrybės. Tačiau rezultatas – suteikimas vaikui to, kas jam tuo metu labiausiai reikalinga, – vertas, kad būtų pasistengta nugalėti. Nustumkite šalin liūdesį ir pažiūrėkite į šį įvykį optimistiniu šviesios ateities žvilgsniu. Svarbu nepaskęsti savigraužoje dėl to, kas atsitiko, ir neprislėgti savęs kalte ir nusivylimu, bet verčiau džiaugtis kiekviena dabarties ir galimybės būti kartu su savo jau gimusiu vaiku minute.

*  *  * 

Pagal Kazimiero Vitkausko knygą „Kūdikio žindymas“

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Facebook